Pirmadienį šiuos prioritetinius klausimus L.Kasčiūnas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio pritarimą parlamentaras teigė išgirdęs.
Pirmasis NSGK prioritetas būsimos sesijos metu, pasak L.Kasčiūno – pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra visuomenei.
„Kad žmonės, kurie kelia klausimą, kokia yra jų vieta Lietuvos gynyboje, tą vietą rastų. Tam reikia valios priešintis, gintis, įgūdžių ir vietos gynybos planuose“, – nurodė jis.
Politikas teigė prezidentui pristatęs savo viziją, kaip tai galėtų būti įgyvendinta. Jis priminė jau registravęs įstatymo pataisas, kad ginklų savininkai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo kursus, o netrukus Seimo narys ketina registruoti pataisas, kad tokius kursus turėtų praeiti ir valstybės tarnautojai, kurie vėliau būtų integruoti į gynybos planus.
Konservatorius pabrėžė ir komendatūrų plėtros poreikį – tai savivaldybėse veikiančios komandos, kurios prisidėtų kovojant su diversinėmis grupėmis, saugant strateginius objektus, valdant gyventojų srautus.
Todėl vienas iš keliamų NSGK tikslų kitąmet – visuotinės, masinės Lietuvos gyventojų pratybos.
„Lietuva išeina į užnugarį: ar rezerve esantys kariai, ar komendatiniai šauliai, ar ginkluoti asmenys, pavyzdžiui, medžiotojai, norintys turėti savo vaidmenį, turėtų pratybas“, – įvardijo parlamentaras.
Kita su šalies vadovu L.Kasčiūno aptarta tema – visuotinis šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Pritariu prezidento minčiai, o ir mūsų politinė jėga irgi yra visiškai toje linijoje – kad reikia pradėti galvoti, kaip pabėgti nuo to „loterijos principo“ ir pereiti prie visuotinio šaukimo.
Pavyzdžiui, galėtume kalbėti apie mūsų jaunus žmones, kurie galbūt iš karto po mokyklos galėtų atiduoti pareigą tėvynei, o tada galvotų arba apie kario kelią, arba kelią kuriant savo asmeninę ateitį“, – įvardijo jis.
Rudens sesijos metu Krašto apsaugos ministerija Seimui jau ketina pateikti šaukimo modelio reformą – tiesa, šia reforma kol kas tik siūloma trumpinti privalomąją pradinę karo tarnybą iki šešių mėnesių, numatomos kelios tarnybos alternatyvos.
„Šioje vietoje galiu pasakyti, kad bus labai rimta diskusija, ar nereikėtų įteisinti visuotinio šaukimo“, – nurodė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas pabrėžė, kad kiti metai – jau rinkimų laikas, todėl ši rudens sesija, anot jo, yra tas vienintelis laikas, kada Seimas turi apsispręsti, kokiu keliu Lietuva eis.
Priemonės dėl „Wagner“
Be to, jau trečiadienį NSGK nariai esą apsvarstys, ar reikėtų suvienodinti ribojančias priemones Baltarusijos piliečiams taip, kaip jau apriboti Rusijos piliečiai – sugriežtinta vizų išdavimo tvarka, atvykimas į Lietuvą.
Politikas spėjo, kad „Wagner“ atsiradimas Baltarusijoje galėtų pakeisti buvusią dalies parlamentarų poziciją baltarusiams netaikyti tokių pačių ribojimų, kaip Rusijos piliečiams.
„Pavyzdys – „Wagner“ kovotojai su Baltarusijos pasais. Tai paprastas pavyzdys, kaip iš jų pusės galėtų būti organizuojama“, – nurodė jis.
Paklaustas, ko Kremlius ir Minskas siekia, dislokuojant „Wagner“ Baltarusijoje, L.Kasčiūnas teigė, kad Vladimiras Putinas galimai iki galo nėra apsisprendęs dėl šios grupuotės ateities.
Tuo metu Aliaksandras Lukašenka, anot jo, gali turėti sumanęs įvairių žaidimų, gali tikėtis iš šios grupuotės pasipelnyti.
„Kalbant apie provokacijas, A.Lukašenka visada žaidžia taip: „sukuriu problemą, o paskui su manimi derėkitės“, pavyzdžiui, dėl sankcijų nuėmimo“, – įvardijo politikas.
Kol kas dėl „Wagner“ grėsmės NSGK nariai rekomendavo uždaryti du pasienio su Baltarusija punktus.
Tačiau visiškas sienos su Baltarusija uždarymas, anot L.Kasčiūno, turėtų būti bendras sprendimas su Lenkija ir Latvija, o jam reikėtų ir aiškių kriterijų, kaip sisteminės provokacijos, masiniai sienos pažeidimai.
Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną.
