Nors prezidentas Gitanas Nausėda Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui dėl to negaili aštrios kritikos, politikų nuomonės dėl galimo paslapties atskleidimo kiek išsiskiria.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo konservatorius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
Kuris meluoja?
Konservatorius P.Saudargas, paklaustas, ar gali būti taip, kad kažkuris iš politinių lyderių visgi meluoja dėl įslaptintos informacijos, savo išvados įvardinti neskubėjo.
„Nebūtinai. Gali būti vienokia ar kitokia interpretacija, o į šį klausimą gali atsakyti tik tarnybos. Kiek aš suprantu, kiek leidžia mano teisinis išsilavinimas, dabar yra kreiptasi į prokuratūrą, ir ji duos verdiktą – ar buvo pažeisti įstatymai, ar nebuvo.
Jei nebuvo, tada vėlgi, ko ten gal susitarė nesakyti, ar susitarė komunikuoti, ar kartu, ar atskirai – kaip jau ten buvo, aš nežinau, Valstybės gynimo tarybai (VGT) aš nepriklausau ir tame posėdyje nedalyvavau. Ką jie ten kalbėjo, kaip jie tarėsi viešinti savo žinias, naujienas ir sprendimus, čia jau visiškai kitas dalykas.
Bet prokuratūra turi konstatuoti labai paprastą faktą – ar buvo pažeisti įstatymai, ar ne“, – komentavo P.Saudargas.
Seimo vicepirmininkas pabrėžė, kad pasitiki visomis valdžios institucijomis, tačiau prezidentas, anot P.Saudargo, taip pat nėra teisėjas.
„Yra tarnybos, kuriuos duoda verdiktą. Man atrodo, logiška būtų palaukti to verdikto ir tada diskutuoti toliau, ką daryti“, – svarstė jis.
Valstietis A.Veryga savo ruožtu laikėsi pozicijos, kad kažkuris – arba G.Nausėda, arba A.Anušauskas – dėl riboto naudojimo informacijos sako netiesą.
„Tiesą sakant, sutikčiau, kad kažkuris vienas meluoja. Tik klausimas, ar dabar bus galimybė išsiaiškinti, kas čia sumelavo, nes tas grifas arba yra, arba jo nėra. Arba buvo nuimta žyma, arba ji iki šiol yra galiojanti.
Klausimas, kiek prokuratūra šios informacijos gaus, ir aš jau girdėjau kitų politikų komentarus, kad turbūt sunku jiems bus išsiaiškinti. Kaip suprantu, tos informacijos pagrindinis valdytojas buvo KAM. Klausimas, ką jie pasakys prokuratūrai, kokius dokumentus pateiks, bet tikėkimės, kad išsiaiškins“, – kalbėjo A.Veryga.
Priminė ir ankstesnes istorijas
Tačiau LVŽS narys priminė ir ankstesnius atvejus, kai A.Anušauskas ar net jo šeimos nariai visuomenei sukėlė klausimų dėl paskleistų valstybei svarbių duomenų.
„Čia yra ne pirmas kartas su šiuo ministru, kada kyla klausimų dėl informacijos pateikimo: prisimenate turbūt tą istoriją apie jo sutuoktinės tam tikrą skelbtą ir pasakotą informaciją, kai jau tada kilo visuomenei klausimų, ar nebuvo pasakyta kažkas, ko neturi žinoti žmogus, negalintis valdyti tokios informacijos, kuri turi tam tikrą žymą.
Jau tada ta istorija kažkaip nugeso, ir čia jau yra antras kartas. Aš visgi būčiau linkęs šioje situacijoje labiau tikėti prezidentu, nes nelabai žinau, kokia galėtų jam būti logika, noras ir prasmė čia kažką meluoti ir apgaudinėti.
Natūralu, kad ministras, įspraustas į kampą, stengiasi apsiginti, sako, kad jis nekaltas, ir manau, kad tuos galus ministerijoje bus bandoma paslėpti. Bet manau, kad tai yra labai rimtas precedentas.
Šiandien viena informacija iškeliauja į viešumą, gal ji nėra kažkokia labai super jautri, gal ir negali sukelti ypatingų pasekmių Lietuvai, bet jeigu nebus atsakomybės, tai kitą kartą gali kažkas pagalvoti, kad norint užsidirbti papildomo populiarumo taškų, gal ir kokią kitą jautrią informaciją galima paskelbti“, – dėstė A.Veryga.
P.Saudargas savo ruožtu pridūrė, kad šis precedentas apskritai galėtų atverti kelią platesnei diskusijai, kaip spręsti politikų komunikavimo problemas.
„Kai vyksta uždari posėdžiai ir kai pateikiama vienokio ar kitokio slaptumo lygio informacija, mes su tuo susiduriame – aš taip pat turiu teisę dirbti su įslaptinta informacija – į posėdžius ateina pareigūnai, atsineša papkę, kur yra tam tikras grifas. Bet po diskusijos išeina politikai, jų žurnalistai klausia, ir jie vis tiek kažką komentuoja.
Kur ta riba, ką tu gali komentuoti, o ko – ne, kai tu komentuoji ne tik konkretų dokumentą, bet ir diskusiją, kuri buvo? Tai čia yra plona riba, kartais veikia protingumo kriterijus, patys politikai svarsto, sveria, ką jie gali pasakyti, kad nepakenktų valstybės interesams, o kartais gal užeinama už ribos“, – kalbėjo P.Saudargas.
Pasak A.Verygos, jeigu ministras iš tiesų atskleidė slaptą informaciją, NATO partnerių akyse Lietuva atrodys itin prastai.
„Kalbame apie valstybės gynybą. Būdami NATO valstybe nare, mes suprantame, kokia svarbi ir jautri gali būti informacija. Aš čia su Paulium gal nesutikčiau – politikai gal nežino, kaip interpretuoti, kas yra dokumentuose, nes iki šiol visiems būdavo aišku – jei yra uždėtas grifas, tu šio dokumento turinio komentuoti negali, nesvarbu, kokiame kontekste tai buvo aptarinėjama.
Jei norima komentuoti, tai paprastai yra sutariama už uždarų durų, ką galima pasakyti. Šiuo atveju aš irgi nesu nei VGT narys, nei galiu komentuoti, bet jei tokia informacija, kuri turėjo grifą, buvo atskleista, mes, kaip valstybė, tikrai labai negerai atrodome NATO šalių parterių akyse“, – kalbėjo LVŽS narys.
Pastebi žmonių nerimą
Šalies vadovas G.Nausėda Suvalkuose neseniai pareiškė, kad grupuotės „Wagner“ samdiniai jau dislokuoti prie Gardino. Nors Lenkijos valdžia gana detaliai pasakoja savo gyventojams, kaip saugo savo sieną, Lietuva taikomų saugumo priemonių nekomentuoja. Paklaustas, kuri pusė šiuo atveju elgiasi teisingiau, konservatorius P.Saudargas pažymėjo, kad Lenkijos ir Lietuvos padėtis labai skiriasi.
„Yra labai teisinga takoskyra, kai atskiriama Lenkijos ir Lietuvos padėtis. Čia reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad šios šalys šiame kontekste atsiskiria. Pirmas aspektas – taip, Lenkijoje ne už kalnų yra parlamento rinkimai. Kitas aspektas – lenkai per pastaruosius metus pakėlė savo procentą nuo BVP gynybai nuo trijų iki keturių procentų, ir dabar jie gynybai išleidžia daugiausiai.
Tą aspektą reikia turėti omenyje – jeigu tu daugiau investuoji ir išleidi gynybai, tai ir grėsmės artikuliuojamos aiškiau.
Kita vertus, lenkams „Wagner“ ir yra greičiausiai pavojingesnis aspektas. (…) Niekas iš kariškių, tų pačių lenkų, nesako, kad dabar su tankais pradės kažkas važiuoti į Suvalkų koridorių, bet kalbama apie provokacijos grėsmes.
Kalbama apie logistines karinės paramos schemas, kurios eina per tą pačią Lenkiją. Per Lietuvą neina sunkiosios ginkluotės konvojai, čia nėra logistinių sandėlių, todėl karinės paramos Ukrainai prasme Lenkija yra visiškai kitoje dimensijoje, ir savaime suprantama, kad taikinys galėtų būti šitas“, – aiškino Seimo vicepirmininkas.
Tuo metu A.Veryga pastebėjo, kad visuomenė dabar tikrai yra sunerimusi, todėl natūralu, kad apie šalies veiksmus ji norėtų žinoti daugiau.
„Pats iš ne vieno žmogaus išgirdau klausimą, kas čia bus su ta „Wagner“ grupuote, ar mes ruošiamės, kaip čia viskas vyksta. Lenkai, manau, pakankamai aiškiai elgiasi – jie visuomenei pasako, kad, žiūrėkite, prie sienos yra siunčiami snaiperiai, daroma tas ir tas, ir nepriklausomai nuo rinkimų, rinkimai gali sutapti su krizėmis, bet krizių komunikacija neturėtų nuo to skirtis. Žmonėms paaiškinimų labai reikia.
Galų gale, manau, kad net ir konkrečių priemonių pasakymas, sureagavimas į grėsmes, yra ir atgrasymo priemonė tam, kurie planuoja imtis tam tikrų provokacijų“, – svarstė A.Veryga.
Visą pokalbį su Seimo nariais žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
