Tuo galėjo įsitikinti seimūno Z.Streikaus sūnus, kuriam gresia dideli nemalonumai.
Nors būdamas kone kominio girtumo jis sėdo prie vairo ir sukėlė avariją, alytiškis prokuroras parodė neįtikėtiną malonę – nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, atiduoti vairuotoją motinos priežiūrai ir netgi grąžinti automobilį „Audi A6 Prestige“, kuris išvertė svetimų žmonių tvorą ir kliudė medį.
Toks prokuroro atlaidumas nustebino net teismą, kuris pripažino: ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, o byloje nėra visų būtinų sąlygų, kad būtų galima politiko sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vis dėlto prokurorų malonės gali tikėtis toli gražu ne visi, o tik pateptieji. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad tas pats prokuroras kitą pažeidėją murgdė be jokio gailesčio.
Po Valentino dienos kelyje sustabdytas vyras pripūtė beveik perpus mažiau promilių negu Seimo nario sūnus, niekam nepridarė žalos, gailėjosi ir prašė skirti mažesnę baudą, nes išlaiko šeimą.
Bet alytiškis prokuroras neatlyžo – skundė teismo sprendimą ir reikalavo bausti kuo griežčiau.
Taigi akivaizdu: norint, kad prokurorų širdys suminkštėtų, būtina sąlyga – baudžiamoji byla turi būti susijusi su politiku arba jo šeimos nariu.
Tada net ir apie gresiantį sunkų kaltinimą kas nors gali pakuždėti, kad įtariamasis spėtų dingti iš viešumos ir, gink Dieve, neužtrauktų nešlovės partijai.
Tikėtina, prokurorai nė nesiaiškintų, kas nutekino informaciją, kaip tai nutiko seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus įtariamo konservatorių atstovo K.Bartoševičiaus atveju.
Nes ką gali žinoti, dar netyčia prisikastų iki Seimo pirmininkės ar generalinės prokurorės.
