Už skambių Lenkijos politikų pareiškimų dėl „Wagner“ – slaptas planas? Paaiškino, ko siekia

2023 m. rugpjūčio 2 d. 22:24
Apie „Wagner“ samdinių grupuotės Baltarusijoje grėsmes nuolat ir garsiai kalbantys Lenkijos politikai turi savo tikslų, tvirtina ekspertai, atkreipdami dėmesį, kad jokia panika dėl galimų provokacijų tarp pačių lenkų nekyla.
Daugiau nuotraukų (4)
Įtraukė ir Lietuvą
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šeštadienį pareiškė, kad daugiau kaip 100 „Wagner“ samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus.
Lenkų generolui Waldemarui Skrzypczakui pareiškus, kad „Lenkijai nėra ko bijoti dėl 100 „Wagner“ samdinių judėjimo link Suvalkų koridoriaus, samdinių grėsmę suskubo patvirtinti Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras Maciejus Wąsikas, į savo pareiškimą įtraukęs net Lietuvą.
„Jie nepavojingi, taip? Tai kodėl V.Putino žmonės perkasė kelius, kai jie važiavo į Maskvą? „Wagner“ grupuotė yra didesnė už Lietuvos kariuomenę. Jie atvyko į Baltarusiją kažkokiu tikslu.
Jie per brangūs, kad padėtų nuimti derlių. Jie nepadės nuimti derliaus. A.Lukašenka nori juos panaudoti. Tai bus daugiau ar mažiau pavojingas scenarijus Lenkijai ir kitiems kaimynams. Mes nežinome, koks yra šis scenarijus, todėl turime itin atidžiai stebėti šį procesą“, – kalbėjo M.Wąsikas.
Tikslas – ne vienas
Nors Lenkijos politikai nevengia garsiai ir dažnai kalbėti apie „Wagner“ keliamas grėsmes, patys lenkai jokios panikos nejaučia, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto.
Anot jo, lenkams dabar – pats atostogų įkarštis, tuo metu Lenkijos politikai neatostogauja – spalio mėnesį įvyks parlamento rinkimai. Tiesa, tiksli rinkimų data dar nepaskelbta.
A.Pukšto laidos metu svarstė, kad Lenkijos premjero M.Morawieckio šeštadienį išsakyti komentarai apie galimas „Wagner“ provokacijas, kurias vėliau pakartojo ir kiti lenkų politikai, greičiausiai rodo du pagrindinius dalykus.
„Vienas dalykas – reikia ruoštis blogiausiam, ir tegul būna, kaip geriau. Kitas dalykas – ko gero, Lenkija nori atkreipti europinės bendruomenės dėmesį dėl tų labai artimai esančių grėsmių“, – įvertino ekspertas.
Tuo pačiu, anot jo, ši komunikacija yra ir politinio veiksmo – artėjančių rinkimų – išdava.
A.Pukšto teigė girdėjęs svarstymus, kad Lenkijos valdantieji, pasinaudodami „Wagner“ grėsmėmis, galėtų atidėti parlamento rinkimus.
„Pagal Lenkijos Konstituciją yra įmanoma atidėti rinkimus, jeigu šalyje yra įvesta ypatinga padėtis. Tad teoriškai įmanoma įvesti ypatingą padėtį ir atidėti rinkimus.
Tokie gandai buvo pasklidę prieš mėnesį, bet praeitą savaitę valdančiosios partijos Teisės ir teisingumo lyderis J.Kaczynskis pareiškė, kad rinkimai nebus atidėti. Tačiau rinkimų datos dar neturime“, – kalbėjo politologas.
Visgi valdantieji šiuo metu išlieka rinkimų favoritais – nepaisant to, kad naujausioje Lenkijos istorijoje dar nė vienai politinei partijai nepavyko išbūti daugiau nei dvi kadencijas prie valstybės vairo.
„Šį kartą atrodo, kad Teisė ir teisingumas tokią galimybę turi – šiandien ši partija yra populiariausia tarp Lenkijos rinkėjų. Kita vertus, pagal šių dienų apklausą, viena ji negalės sudaryti Vyriausybės“, – pastebėjo jis.
Kaip pasikartojantis tostas giminių baliuje
Dar griežčiau dėl galimos „Wagner“ grėsmės kalbėjo žurnalistas gynybos klausimais Vaidas Saldžiūnas. Anot jo, dar nepasirodęs Baltarusijoje „Wagner“ tapo savotiška grėsmės iliuzija.
„Visą laiką galima prisikurti įvairių scenarijų apie įvairias provokacijas pasienyje, įvairius užpuolimus. Visa tai įmanoma, bet tam yra stebėjimo pajėgumai – tiek žvalgybiniai, tiek kariniai žvalgybiniai pajėgumai, tam skirtos reakcijos procedūros į panašius išpuolius.
Visa tai yra, ir mes tai pakartojame. Tai tarsi koks giminės balius, kuriame tas pats tostas kartojamas nuolat, ir vis grįžtama prie to paties – ar „Wagner“ yra grėsmė?“ – pastebėjo žurnalistas.
V.Saldžiūnas svarstė, kad ši problema gali būti susijusi su lietuvių nepasitenkinimu Lietuvos valdžios reakcija į „Wagner“ grėsmes, lyginant su Lenkijos politikų reakcija.
„Ne kartą minėta, kodėl tai vyksta Lenkijoje: tai ir rinkimai, ir kitokia valstybė. Jų reakcijos nebūtinai turi būti atkartotos Lietuvoje“, – sakė jis.
Žurnalistas nurodė, kad lenkai daug metų prie savo rytinių sienų neturėjo atitinkamų pajėgumų, kuriuos jau turi Lietuva.
Kaip galėtų atrodyti provokacija?
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paragino atskirti tradicinės, konvencinės atakos ir įvairių provokacijų tikimybes.
Anot jo, visiškai menka tikimybė, kad „Wagner“ samdiniai imtųsi tradicinio įsiveržimo į šalį, tačiau įvairios provokacijos, „nervų tampymas“, ribų, reakcijos tikrinimas yra galimi.
„Įsivaizduokime situaciją, kad pamatome kokioje nors socialinėje erdvėje „Wagner“ pralaužus Lenkijos tvorą ir nusifotografavus Lenkijos teritorijoje su „Wagner“ emblema.
Tada iš karto kyla daug klausimų pačioje Lenkijoje, kodėl taip atsitiko ir taip toliau. Būtų bandoma sukurti informacinę ataką, tada visuomenė klaustų, kur reakcija, kodėl nebuvote pasiruošę. Ties tuo jie tikrai gali dirbti“, – pavyzdį pateikė L.Kasčiūnas.
Visgi politikas pastebėjo, kad „Wagner“ samdinių dislokacijos vieta yra Baltarusijos centre – kaip svarsto L.Kasčiūnas, tam, „kad per daug nealergizuotų kaimynų“.
Jo žiniomis, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 4–5 tūkst. lengvai ginkluotų „Wagner“ samdinių.
WagnerLenkijaLaurynas Kasčiūnas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.