Antradienį policija pranešė, kad pasienyje su Baltarusija per patikrą bandė pabėgti ir buvo sulaikyta tris vaikus vežusi Vilčinskų šeimyna su dar vienu suaugusiu asmeniu.
Paaiškėjo, kad tai – Lietuvą sudrebinusios vaikų pagrobimo iš Kaune įsikūrusio vaikų gerovės centro „Pastogė“ istorijoje nuskambėję asmenys.
Kol per specialią spaudos konferenciją buvo atskleidžiami pribloškiantys faktai apie tėvų planą – vaikų kojos buvo apvyniotos lipnia juosta, jie buvo su pirštinėmis, taip saugantis erkių, įtariama, ruošiantis nelegaliai kirsti Lietuvos ir Baltarusijos pasienį mišku – pagrobti vaikai buvo perduodami globėjui.
Kaip teigė I.Skuodienė, jie sugrįžta į „Pastogės“ centrą, iš kurio ir buvo pagrobti liepos 20-ąją.
Paskelbus apie 3 vaikų (gim. 2014, 2016, 2018 m.) pagrobimą policija iškart pranešė, kad įtariamieji 41 metų Mindaugas Vilčinskas ir 39-erių Inga Vilčinskienė.
Vaikai buvo savavališkai paimti prie centro vartų, įsodinti į „Fiat“ automobilį.
Praėjus porai savaičių po vaikų pagrobimo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla paskelbė, kad pareigūnams tenka dirbti su „suverenais“ save vadinančiais asmenimis, kurių įsitikinimai neigia priklausymą valstybei, bendradarbiavimą su institucijomis. Šie žmonės įsitikinę, kad jiems nereikia ir dokumentų.
Apie suverenus plačiau galite skaityti lrytas.lt publikacijoje „Gyvenimas be pasų, mokesčių ir įstatymų: ko iš tiesų siekia prieš visas taisykles nusiteikę „suverenai“.
Trečiadienį paskelbta, kad Ignalinos rajone esančiame Molinės kaime pasieniečiai 1 km nuo valstybės sienos sustabdė „Ford Focus“ automobilį, kuris turėjo vokiškus registracijos numerius, o vairuotojas kalbėjo tik vokiškai. Nusprendus patikrinti dokumentus, kurie, kaip įvardijo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis, „buvo išgalvoti“, automobilis staiga dideliu greičiu pasileido miško link.
Jie buvo sulaikyti prie sienos.
M. ir I. Vilčinskams teismas dar 2023 metų gegužės 30 dieną paskelbė, kad tenkina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą leisti paimti Vilčinskų atžalas. Birželio 1 dieną vaikai buvo įkurdinti „Pastogėje“.
„Mokyklos nelankymas nėra pagrindinė priežastis. Tai – visas kompleksas priežasčių. Pagrindinė – vaikų emocinė ir fizinė sveikata, gebėjimas jais rūpintis, – apie sprendimą per spaudos konferenciją antradienį Kaune kalbėjo I.Skuodienė. – Visus metus vyko procesas, ieškojome galimybių susitarti, bendradarbiauti, kviesti tėvelius priimti paslaugas, spręsti situaciją. Buvo ne vienas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Pats pirmas gautas iš policijos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kiti pranešimai – iš socialinių paslaugų centro, mokyklos. Buvo eilė pranešimų. Specialistams, kurie bendravo su šeima, vaikų situacija šeimoje kėlė nerimą. Todėl tas procesas truko metu, nes analizavome situaciją, surinkome informaciją, patvirtinome, kad vaikų fizinei ir emocinei sveikatai, jų vystymuisi yra grėsmė. Tik tada kreipėmės į teismą ir teismas priėmė sprendimus dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų.“
Dabar planuojama tėvams skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kiek adekvačiai jie suvokia situaciją. I.Skuodienė pabrėžė, kad visais būdais pirmiausia stengiamasi tėvams leisti matytis su vaikais, tačiau dabar laukiama, ką pasakys ekspertai.
„Dabar vaikams liks laikinoji globa, laikinas globėjas. Viskas spręsis per kelias dienas ir tada paaiškės, kokios kardomosios priemonės bus skiriamos tėvams. Ir tuo metu, kai jos nebebus taikomos, vaikai turės teisę bendrauti su tėvais. Jeigu bus nuspręsta, kad jie nepajėgūs rūpintis vaikais ir būtų tokia plati psichiatrų išvada, gali būti situacijų, kad tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, tada galima matytis dalinai su specialistų pagalba. Bet tada ir spręsime. Jeigu bus, kad išvis negali rūpintis, vaikai liks globoje, o tėvams pagal jų situaciją sudarysime sąlygas su jais matytis. Yra situacijų, kai tėvai su vaikais matytis gali dalinai – reikia specialistų pagalbos“, – paaiškino I.Skuodienė.
Kai visuomenėje nugriaudėjo žinia apie vaikų pagrobimą, pasigirdo ir svarstymai, kaip tėvai gali pagrobti savo vaikus, tačiau I.Skuodienė pabrėžė, patys tėvai po priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų situaciją pagerinę.
„Lietuvoje vaikai atskiriami tik kraštutiniu atveju. Iki tol siūlomos įvairios galimybės. Pirmiausia – laikinoji priežiūra, kai artimi giminaičiai arba atvykdami į šeimą, arba šeimai gyvenant pas juos, gauna intensyvias paslaugas. Taip gyvenant kartu įveikinėjama susidariusia situacija. Kita galimybė, kuri buvo sudaryta – apsigyventi krizių centre, priimti paslaugas ir įveikti situaciją: ar tai dokumentų, mokymosi tvarkymas, sveikatos pagalbos. Ir tik tada, kai nepavyksta įveikti situacijos, kreipiamasi į teismą, – pasakojo I.Skuodienė. – Jeigu vaikams nustačius laikinąją globą tėvai bendradarbiauja, dalyvauja atvejo sprendime, stengiamasi kuo greičiau vaikus grąžinti į šeimą. Gali būti grąžinami ir per kelias dienas. Šiuo atveju, jeigu tėvai būtų bendradarbiavę...“
Ji pabrėžė – Vilčinskai teismo sprendimo neskundė.
„Tėvai teismo proceso metu galėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir skųsti teismo sprendimą ir priimti paslaugas. Tada galėjo per mėnesį vaikai grįžti į šeimą“, – konstatavo ji.
Ar Vilčinskai galės rūpintis savo vaikais ateityje – dar kalbėti anksti.
„Reikia palaukti ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad galėtume turėti tam tikrą informacijos komplektą ir priimti sprendimus. Šiandieną sunku pasakyti“, – sakė I.Skuodienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad tėvų „suverenūs“ įsitikinimai vaiko teisių specialistų sprendimams įtakos neturėjo.
„Tėvai turi teisę priklausyti įvairioms religinėms konfesijoms. To nevertiname. Mes vertiname tėvų gebėjimą rūpintis vaikais, jų bendradarbiavimą ir vaikų buvimą su tėvais jiems saugioje aplinkoje. Tėvai turi teisę priklausyti įvairioms bendruomenėms, judėjimams“, – sakė ji.
