Pasak ministro, pirmaisiais metais paslauga bus bandoma 20 savivaldybių, įvedant ją trimis etapais, dviem lygmenimis. Bandomuoju projekto laikotarpiu paslaugai skirtas 7 mln. eurų finansavimas, pažymi A. Dulkys.
„Manome, kad šiai pavežėjimo funkcijai, kadangi Lietuvos mastu ji paliečia labai daug dalyvių, turime išsibandyti procesus, susirinkti tam tikrus duomenis, įsivertinti, koks tas tikrasis paslaugų mastas galėtų būti. Ir tuomet jau pagal geografinį aspektą, pagal tai, kiek pačios savivaldybės norėjo dalyvauti tame bandomajame procese, susidėliojome 20 savivaldybių ir išsidėliojome tam tikrus etapus“, – žurnalistams Jurbarke kalbėjo A. Dulkys.
Skelbiama, kad pirmuoju etapu, kuris prasideda nuo rugpjūčio 1 d., pavėžėjimo paslauga bus teikiama transplantacijai ir hemodializei Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio, Alytaus rajonuose ir Alytaus mieste. Pagėgių savivaldybėje, Tauragės ir Šilalės rajonuose – tik hemodializei. Kauno mieste, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse – tik transplantacijai. Tokios paslaugų apimtys nustatytos po konsultacijų su savivaldybėmis.
„Pirmas etapas – hemodializės ir transplantacijos pacientai. Antru etapu, nuo spalio 1 d. bandytume įvesti 75 ir vyresnių, socialiai rizikingų ir labai svarbių grupių žmones ir nuo lapkričio 1 d. – neįgalieji. Tuomet žiūrime tas patirtis, skaičiuojame, dėliojame ir matome, koks tas paslaugų paketas galėtų būti ateityje“, – pažymėjo ministras.
Jo teigimu, paslaugos įgyvendinimas vyks 2 lygmenimis.
„Pirmasis – savivaldos lygmens tarp įstaigų vežiojimo dalykas ir kitas – jau už savivaldybės ribų. Tuomet tarp gydymo įstaigų turėsime paslaugų operatorių, pacientai galės planuoti (savo vizitus – ELTA), galės vienu metu ir keli keliauti. Taip pat numatyta, kad galėtų ir lydintysis žmogus būti“, – pažymėjo A. Dulkys.
Ministras pabrėžė, kad pavežėjimo paslauga nėra skubioji pagalba, ji bus teikiama planinio gydymo ir kitais, į skubiosios pagalbos sritį nepatenkančiais, atvejais.
„Kalbame apie tokius atvejus, kai pacientas išeina iš gydytojo kabineto, bet jam reikia galvoti, kaip patekti pas kitą gydytoją. Taip pat tais atvejais, kai greitoji medicinos pagalba nuveža žmones į gydymo įstaigą, bet pacientai neturi kaip grįžti“, – teigia A. Dulkys.
Pasak ministro, paslaugą pacientui galės užsakyti tiek gydytojas, pažymintis ją „esveikatos“ sistemoje, taip pat ją užsakyti bus galima nacionaliniu telefono numeriu 1808. Prognozuojama, kad per bandomąjį laikotarpį pavežėjimo paslauga bus suteikta nemažiau 40 tūkst. kartų.
„Lietuva yra senėjančios visuomenės Lietuva. Tai yra žinutė, kad sveikatos apsaugos sistema negali nereaguoti į tai ir kad atitinkamai paslaugų struktūra šalyje turi tam ruoštis, nes, tikėtina, kad per artimiausius 15–20 metų Lietuva, pagal savo gyventojų struktūrą, bus bene seniausia valstybė visoje Europos Sąjungoje“, – teigė A. Dulkys.
Paslaugos poreikis aiškus
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad kol kas nėra aiškūs tikslesni skaičiai, kiek žmonių norės pasinaudoti šia pavėžėjimo paslauga. Visgi meras neabejoja, kad norinčiųjų bus nemažai.
„Mes galime labai apytikriai prognozuoti, bet manome, kad tikrai kiekis bus nemažas. Kaip tai bus daroma, kiek reikės laukti, ar tikrai atvažiuos, ar privažiuos transportas žiemą, ar nebus užpustytas kelias, ar nereikės laukti šalia durų gydytojo – visi šie dalykai bus išbandomi projekto metu“, – žurnalistams sakė S. Mockevičius.
Jurbarko meras mano, kad projekto bandymo laikotarpiu visų gyventojų lūkesčių nepavyks patenkinti. Tačiau, pasak jo, tai šis laikotarpis bus puiki proga įvertinti paslaugos kokybę prieš diegiant ją nacionaliniu lygmeniu.
„Mūsų tikslas įvertinti aplinkybes, įvertinti sunkumus, juos aiškiai išsakyti ministerijai tam, kad nuo kitų metų liepos 1 d. ministerija turėtų aiškų vaizdą, įvertintų aiškias rizikas, papildytų reikalingus teisės aktus ir būtų galima startuoti visoje Lietuvoje“, – sakė jis.
Jurbarko ligoninės direktorė Rūta Lukšienė taip pat mano, kad pavežėjimo paslauga pacientams yra labai aktuali.
„Matydavome, kad pacientai nelygiavertėse situacijose tiesiog negali atvykti iki sveikatos priežiūros specialisto ir gauti tinkamą medicininę pagalbą laiku ir vietoje, kad tikrai apribotas būdavo jų paslaugų prieinamumas. Tai dabar šis projektas mums padės užtikrinti lygiavertį paslaugų prieinamumą atitinkamoms pacientų grupėms“, – pažymi gydytoja.
ELTA primena, kad nuo antradienio Lietuvoje pradedamos teikti Pacientų pavėžėjimo paslaugos. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmiausia naujoji paslauga bus išbandoma Jurbarke, kur pacientai bus gabenami į vietos ir nacionalines gydymo įstaigas specialiai jiems skirtu transportu.
Bandomasis paslaugos laikotarpis ministerijos numatytas iki 2024 m. liepos mėnesio. Bandomąjį projektą pasirinkta įgyvendinti rajone, kuriame yra nusistovėję esminiai pacientų srautai ir yra teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Kaip praneša SAM, pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis individualiu ar viešuoju transportu.
Pažymima, kad pavėžėjimo paslaugą pacientams bus galima gauti tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.
Anot ministerijos, iš viso nustatytos penkios skirtingos pavėžėjimo paslaugos rūšys.
„Trys iš jų yra nespecializuoto pavėžėjimo, kai paciento vežimo metu nereikalinga medicinos pagalba, dvi – specializuoto pavėžėjimo, kai pervežimo metu yra reikalingas medicinos pagalbos teikimas pacientui arba yra didelė tokios pagalbos teikimo tikimybė. Specializuoto pavėžėjimo atvejais paciento pavėžėjimas bus vykdomas greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant vienam ar keliems atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams“, – praneša ministerija.
Skelbiama, kad už savo pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą bus atsakingos savivaldybės. Tuo metu valstybės lygmeniu pavėžėjimo paslauga bus teikiama dėl visų kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ir ar jas gavus grįžimui į namus.
