Ar vilniečiai norėtų, kad būtų pakeisti S.Nėries, L.Giros gatvių pavadinimai, nebeliktų P.Cvirkos skvero? Tokio klausimo savivaldybėje niekas nekelia.
Istorinės atminties komisija, kuriai vadovauja konservatorė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, kreipėsi ne į gyventojus, o į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Jei bus nuspręsta pavadinimus keisti, naujus siūlys minėta komisija, o tvirtins savivaldybės taryba. Gyventojų nuomonė vėlgi nebus svarbi.
Planai – toli siekiantys
Istorinės atminties komisija dėl S.Nėries, L.Giros gatvių ir P.Cvirkos skvero pavadinimų į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą kreipėsi dėl to, kad šie asmenys siejami su totalitariniu sovietmečio režimu ir jo ideologija.
S.Nėris, L.Gira ir P.Cvirka buvo rašytojai, be kita ko, kūrę sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
„Kol kas apsiribojome šiais trimis pavadinimais, kad galėtume su Vilniaus desovietizacija judėti toliau“, – tikino K.Šeraitė-Gogelienė.
Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad komisijai pateiktas baigtinis viešųjų objektų sąrašas.
K.Šeraitė-Gogelienė ryžtingai nusiteikusi trinti pavadinimus: „Sudarėme darbo grupę, kuri persvarstys Vilniaus gatvių ir įstaigų pavadinimus, atminimo lentas, paminklus ir pateiks sąrašą svarstyti Istorinės atminties komisijai. Šiai pritarus, baigtinį sąrašą teiksime centrui.“
Nuomonės niekas neklausė
S.Nėries gatvėje gyvena Michailas. „Kodėl dabar prireikė keisti pavadinimą? Juk nuo Nepriklausomybės atkūrimo jau trys dešimtmečiai prabėgo.
Tada, prieš daugelį metų reikėjo galvoti, ne dabar“, – „Sostinei“ sakė vilnietis.
Jį piktino ir tai, kad niekas nepaklausė gyventojų nuomonės: „Bet mūsų nuomonė ir kitais klausimais neįdomi. Ja susidomi tik prieš rinkimus.“
„S.Nėries gatvės pavadinimas jau senas, daugelis gyventojų turbūt pasisakytų prieš pakeitimą.
Būčiau už tai, kad paliktų taip, kaip yra“, – kalbėjo šioje gatvėje gyvenantis Dominykas.
Panašiai kalbėjo ir Jadvyga: „Visi pripratę prie to pavadinimo ir niekas nebeprisimena S.Nėries nuopelnų ar nuodėmių.
Čia neturintys ką veikti politikai sugalvojo.“
Jadvygos nuomone, jeigu savivaldybė apsispręstų pavadinimus keisti, tai dar labiau susilpnintų pasitikėjimą politikais ir valdininkais.
Istorikai galėtų priminti
„Jei nuspręstų keisti pavadinimą, vertinčiau tiktai neigiamai.
Pirmiausia dėl to, kad tai – nemenkos išlaidos. Reikės keisti visas gatvių pavadinimų lenteles, dokumentus. Nejaugi Vilnius turi tiek daug pinigų?
Yra ir klausimo moralinė pusė. L.Gira seniai iškeliavęs į anapilį, jo nebėra. Esu tikinti, o dvasininkai mus moko, kad prieš mirusius kovoti yra negerai. Nesvarbu – ar trinti jų pavardes, ar griauti jų paminklus.
Tai gali blogai baigtis“, – aiškino L.Giros gatvėje gyvenanti Margarita.
Gžegožas buvo priešingos nuomonės: „Reikia gatvės pavadinimą keisti, nes L.Gira niekaip nesusijęs su Fabijoniškėmis. Juk aplink tiek buvo kaimų, vienkiemių, kurių plečiantis miestui nebeliko. Niekas nebeatsimena ir jų pavadinimų. Istorikai juos galėtų atgaivinti, pavadinti gatves.“
Griebsis atminimo lentų
Tuo Istorinės atminties komisija žada neapsiriboti. Ji taip pat siūlys nukabinti 16 atminimo lentų, kuriose dar likę sovietmečio reliktų – tekstai rusų kalba, paminėta Sovietų Sąjunga.
Jos bus pakeistos tipinėmis atminimo lentomis.
Tai atminimo lentos Antanui Račiūnui, Borisui Dauguviečiui, Juozui Lingiui, Baliui Dvarionui, Valentinui Adamkevičiui, Mykolui Bukšai, Juozui Rudzinskui, Jonui Švedui, Juozui Karosui, Romualdui Juknevičiui, Broniui Kelbauskui, Steponui Juknai, Kiprui Petrauskui.
Keletą atminimo lentų, įvertinus jose minimas asmenybes ir jų veiklą sovietmečiu, komisija siūlys ne keisti, o visiškai nuimti: muzikos pedagogui Juozui Banaičiui, poetui prozininkui Teofiliui Tilvyčiui, teatro aktoriui Vasilijui Kačialovui.
Komisija jau pasižymėjo
Ankstesnės sudėties Istorinės atminties komisija, kuriai vadovavo Laisvės partijos atstovas Gediminas Jaunius, labiausiai pasižymėjo, kai neleido ant Blindžių gatvės 31-ojo namo pakabinti atminimo lentos garsiam aktoriui Regimantui Adomaičiui.
Dabar lenta jau kabo, bet įveikti biurokratinius barjerus ir jai pakabinti prireikė metų.
G.Jaunius aiškino, kad komisija yra patvirtinusi vienodą atminimo lentos tipą, tokiomis lentomis jau keletą metų pagerbiami iškilūs, Vilniaus istorijai reikšmingi asmenys.
Sostinėje dabar esą visur kabinamos atminimo lentos, kurios privalo būti vienodos kaip gatvių pavadinimų lentelės.
Tad netipinei aktoriaus R.Adomaičio atminimo lentai nebuvo pritarta.
Vėliau paaiškėjo, kad apskritai nereikia savivaldybės leidimo atminimo lentai kabinti – tereikia gyventojų sutikimo.
Dar neišmoko bendrauti su gyventojais
Apie tai, kad trūksta savivaldybės komunikacijos su gyventojais, bendruomenėmis, portale lrt.lt užsiminė savivaldybės tarybos narė, Laisvės partijos frakcijos atstovė Erika Kuročkina.
„Ateities Vilniaus komitete pasiteiravus, kaip vyksta komunikacija su gyventojais derinant gatvių pavadinimus, atsakymas paprastas: skelbiame viešai, dokumentas „kaba“, – apibūdino politikė.
Šios kadencijos taryba nepatvirtino tik vieno naujo sunkiai ištariamo gatvės pavadinimo – Plytdegių.
E.Kuročkina klausė: „Peršasi paprasta išvada, miesto šeimininkai – gyventojai turi įkyrėti, kad būtų išgirsti? Nesinori daryti tokios primityvios išvados. Sakykime, kad miesto savivaldybės komunikacija su gyventojais – simbolinė.“
Jos nuomone, vienas uždavinių – proaktyvios savivaldybės komunikacijos su bendruomenėmis užtikrinimas. Tai sunki užduotis, nes konstruktyvios diskusijos kultūros tarp miesto politikų ir bendruomenių senokai nėra.
„Gyventojai paskendę stereotipuose apie nieko nenorinčius girdėti politikus. Politikai nenori gaišti laiko klausydamiesi, kad jie neteisūs. Taigi nuoseklaus ir viską apimančio viešojo derinimo proceso, gyventojų apklausų ir konsultacijų mechanizmo sukūrimas yra kritiškai svarbus norint ne tik reabilituoti miesto politikų ir gyventojų santykį, bet ir užtikrinti gyventojų pasitenkinimo miesto valdymu lygį“, – įsitikinusi Laisvės partijos atstovė.
Viešuosius objektus atrenka savivaldybė
Gegužę įsigaliojo Seimo priimtas įstatymas, draudžiantis viešosiose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją.
Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją.
Ar viešieji objektai propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, sprendžia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei savivaldybių institucijos.
Šios, atrinkusios tokius viešuosius objektus, pateikia juos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, šis perduoda įvertinti ekspertų komisijai.
Gavęs komisijos išvadą minėto centro direktorius turi priimti sprendimą pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties įstatymo reikalavimams arba jį palikti, pakeisti.
