„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – savo feisbuko paskyroje rašo VSD.
Institucija akcentuoja, kad nuosekliai laikantis „suverenų“ idėjų neįmanoma išvengti konfliktų su valstybės institucijomis. Pažymima, kad tokie susidūrimai gali peraugti į smurtinius susidūrimus, ypač su policijos pareigūnais.
„Kai kurie „suverenai“ Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika, linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams“, – akcentuoja VSD.
„Per pandemiją „suverenų“ judėjimas išpopuliarėjo, nes sukėlė iliuziją, kad tampant „suverenais“ galima išvengti pandemijos ribojimų. Panaikinus per pandemiją įvestus ribojimus „suverenų“ idėjų populiarumas sumažėjo, tikėtina, kad judėjimo narių skaičius Lietuvoje neauga, tačiau kai kurie jų toliau aktyviai konfliktuoja su valstybės institucijomis“, – taip pat akcentuojame feisbuko įraše.
Departamentas pažymi, kad įvairiose valstybėse skirtingas „suverenų“ grupes vienija valstybės institucijų nepripažinimas ir įstatymų atmetimas.
VSD akcentuoja, kad tapę „suverenais“ šie asmenys atsisako piliečio pareigų (pvz., mokėti mokesčius) ir valstybės išduotų dokumentų, nutraukia sutartis, nepripažįsta teismų sprendimų (dažnai nemoka baudų) ir taip nesėkmingai bando išvengti laisvės atėmimo bausmių, gamina savo dokumentus ir kitus institucijų išduodamus ženklus (dažnai automobilio valstybinius numerius), neteisėtai užvaldo nenaudojamą žemę ar nekilnojamąjį turtą, bando legaliai ar nelegaliai įsigyti ginklų.
„Suverenai“ dažnai pasižymi agresyviu elgesiu, provokuoja ir įžeidinėja valstybės institucijų atstovus, užsiima „popieriniu terorizmu“ (beprasmiu ir ilgalaikiu susirašinėjimu ar bylinėjimusi su valstybės institucijomis), nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Agresyvus elgesys kartais virsta „suverenų“ įvykdytais smurtiniais išpuoliais, riaušių sukėlimu ir teroristiniais aktais“, – rašoma VSD feisbuko paskyroje.
VSD pažymi, kad Lietuvoje save su suverenais tapatina keletas šimtų gyventojų, aktyviau veikia keliasdešimt SSRS (arba LTSR) piliečiais save laikančių „suverenų“.
„Kai kurie jų viešai reiškia nostalgiją sovietmečiui, pagarbą sovietų kariams skirtiems monumentams, anksčiau bendradarbiavo su prokremliškais propagandistais Lietuvoje, vyko į Baltarusiją „gerinti“ dvišalių santykių ir teigiamai atsiliepė apie šį režimą“, – rašo departamentas.
Institucija taip pat pažymi, kad „suverenai“ Lietuvoje taip pat siekia nutraukti ryšius su valstybės institucijomis ir privačiomis kompanijomis, gamina savo ir grąžina valstybės išduotus dokumentus ir ženklus, aktyviai užsiima „popieriniu terorizmu“.
„VSD, bendradarbiaudamas su partnerių tarnybomis, nuolat renka ir analizuoja informaciją apie politinio ekstremizmo ideologijas propaguojančius judėjimus Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse. Nuo 2021 m., kai šalyje pastebimai išaugo „suverenais“ save laikančių asmenų skaičius bei aktyvumas, apie šiame judėjime vykstančius procesus VSD informaciją teikia sprendimų priėmėjams ir teisėsaugos institucijoms“, – rašoma feisbuko įraše.
ELTA primena, kad policijos pareigūnai antrą savaitę ieško Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, pagrobtų trijų vaikų. Įtariama, kad 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikus pagrobti galėjo jų tėvai.
Kaip skelbė policija, pagrobtų vaikų ieškoma ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Praėjusią savaitę Tytuvėnuose rastas automobilis „Fiat“, kuriuo galimai pasišalino vaikus iš Kauno globos įstaigos pagrobę asmenys. Jokių asmenų automobilyje nebuvo.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pagrobimo. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė Eltai teigė, jog rezonansą sukėlęs mažamečių iš globos įstaigos pagrobimas – pirmasis toks atvejis Lietuvoje.
