Pastaruosius kelerius metus LGBTQ+ bedruomenės palaikymo simboliu tapusi perėja kaip magnetas traukia vandalus ir prieš šiuos žmones aršiai kovojančius veikėjus, nors, kaip pastebi Nacionalinės LGBT teisių organizacijos „Lietuvos gėjų lyga“ (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, dar 2018 metais ši gatvė niekam netrukdė.
Anot V.Simonko, nuolat pasikartojantys vaivorykštės spalvų perėjos gadinimai, ant jos pilami dažai ir piešiamos svastikos parodo tik tai, kad LGBTQ+ bendruomenei apie save reikia kalbėti dar garsiau.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė žada perėją naujinti tiek, kiek to reikės. Tiesa, vien liepos mėnesį ši perėja buvo suniokota tris kartus.
Perėjos atnaujinimas gali kainuoti ir 500 eurų
Kaip portalui lrytas.lt nurodė Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, prie vaivorykštės spalvų perėjos yra įrengta stebėjimo kamera, apie jos apgadinimą visais atvejais pranešama policijos pareigūnams.
Pylimo gatvėje esanti vaivorykštės spalvų vėliava paskutinį kartą buvo apgadinta vos prieš kelias dienas. Peržiūrėjus vaizdo kameros įrašus buvo nustatyta, kad 2 val. 07 min. nakties čia atsliūkinę du vaikinai, kurie ant galvos buvo užsimaukšlinę gobtuvus, ant perėjos išpylė baltų dažų.
„Vaivorykštės Pylimo gatvės perėjoje gadinimą savivaldybė laiko pasikartojančiu vandalizmo aktu. Prie perėjos yra įrengta stebėjimo kamera, kurios užfiksuotą vaizdą po kiekvieno atvejo savivaldybė perduoda policijai.
Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, savivaldybė sutvarko vandalizmo padarinius – vykdomi plovimo, perdažymo ir kiti darbai pagal poreikį. Taigi vaivorykštė perėjoje bus atnaujinta“, – komentavo sostinės savivaldybės atstovas.
Pasak G.Grubinsko, perėjos valymo ir vaivorykštės atnaujinimo darbų kaina kinta, priklausomai nuo sugadinimo masto. Ji gali svyruoti nuo maždaug 300 iki 500 eurų.
„Darbai atliekami savivaldybės lėšomis, tačiau jei policija nustatys perėją sugadinusius asmenis ir skirs jiems baudas už chuliganizmą, tuomet būtų galima išsiieškoti savivaldybės infrastruktūrai padarytos žalos atstatymo kaštus“, – sakė jis.
Apie planus tokios perėjos apskritai atsisakyti kol kas nekalbama.
Pastebi naują neapykantos bangą
LGL vadovas V.Simonko prisipažino dar dabar iki galo nesuprantantis, kodėl kelerius metus niekam neužkliuvusi perėja šiandien sulaukia tiek pykčio. Tačiau jis neatmetė tikimybės, kad tokie veiksmai susiję ir su būsimais rinkimais, ir su naujais susikūrusiais judėjimais.
Perėja Vilniuje prieš penkerius metus atsirado būtent LGL iniciatyva.
„Kai mes 2018 metais išdažėme perėją, ji nebuvo tokia įdomi mūsų oponentams ir gyvavo pakankamai ilgai. Vienintelė problema tada buvo ta, kad dažai ne taip ilgai laikosi, todėl reikėjo ją atšviežinti.
Manau, kad dabar iš esmės atsirado nauja mūsų bendruomenei nepakančių žmonių banga, matau, kad formuojasi ir nauja politinė jėga. Labai nenorėčiau minėti to žmogaus, bet suprantame, kad ruošiamasi rinkimams.
Nenoriu būti blogio pranašu, bet labai lengvai galima užimti P.Gražulio vietą, nes kiekvienoje šalyje turi būti po savo Gražulį – žmogų, kuris prisiima lyderystę pasipriešinti demokratinėms jėgoms ir surinkti tam tikrus balsus“, – portalui lrytas.lt sakė V.Simonko.
LGL vadovas priminė, kad Pylimo gatvėje esančios perėjos sugadinimai nėra vieninteliai LGBTQ+ bendruomenę lydintys išpuoliai – taip pat jau buvo subjaurota ir vaivorykštės vėliava vienoje iš Vilniaus požeminių perėjų, pavogtas vaivorykštinis suoliukas iš Rotušės aikštės.
„Tokių pavyzdžių Vilniuje turime, ir dar reikia daug dirbti – eitynės turi vykti dar dažniau, kad parodytume, jog demokratinė visuomenės dalis yra matoma ir ji stiprėja, o oponentai turi laikytis įstatymų“, – pažymėjo V.Simonko.
Jis skaičiavo, kad vien šiemet vaivorykštės perėja sugadinta 4 kartus.
Savivaldybei linki „nepasiduoti“
Paklaustas, kaip vaivorykštės spalvų perėją būtų galima apsaugoti nuo vandalų veiksmų, jis svarstė, kad reikėtų pasikliauti ir šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau tikisi, kad perėjos gadinimai galiausiai baigsis.
„Prie kiekvienos perėjos policijos nepastatysi – yra šiuolaikinės priemonės, yra kameros, policija turi kameras, tai reikėtų galbūt šiek tiek atidžiau stebėti. Kiek aš žinau, kamera buvo statoma ir šalia suoliuko, bet ji nepadėjo.
Ką mes padarėme – vienas iš mūsų aktyvių bendruomenės piliečių atsiuntė mums to niokotojo nuotrauką – tai buvo jau turbūt trečias apgadinimas šiemet – mes nusiuntėme policijai nuotrauką, parašėme pareiškimą, ir atėjo raštas, kad vyksta tyrimas. Bet tai tyrimas tik dėl konkretaus trečio karto šiemet“, – kalbėjo LGL vadovas.
Pirmus du kartus nuo 2018 metų perėją atnaujino pati LGL asociacija – tuomet, pasak V.Simonko, vienas toks nudažymas jiems atsiėjo 1200 eurų. Dabar perėjos atnaujinimo procedūrą vykdo Vilniaus miesto savivaldybė, tad konkrečių darbų sumų jis nebežino.
Pašnekovas pridūrė, kad vaivorykštės spalvų perėja Vilniui ir jame gyvenantiems LGBTQ+ bendruomenės asmenims turi didelę simbolinę reikšmę.
„Daug keliaujame po Europą – dideliuose miestuose, sostinėse visada galima surasti panašias perėjas. Kai keliauju, visada pagalvoju, kad šiuo atveju Vilnius nedaug kuo skiriasi nuo Briuselio, Reikjaviko, Berlyno ir kitų pažangių miestų.
Labai norėčiau tikėtis, kad kažkada tai nusistovės ir niekas taip negatyviai nereaguos į šitą perėją. Manau, kad vieši renginiai tik prisidės prie atviresnio miesto, ir parodysime Europai, kad esame vienas iš pažangių Europos miestų.
Linkėčiau savivaldybei nepasiduoti – mes nugalėsime“, – tvirtino V.Simonko.
