Policijoje tevyksta informacijos tikslinimo procedūra, kurios metu bus nuspręsta, ar dėl galimos pareigūnų klaidos yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau ketvirtadienio.
Atliekamas ir ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo, be to, vidinį tyrimą vykdomas dėl greitosios pagalbos medikų veiksmų. Policininko motina dispečeriui telefonu papasakojo apie pavojingą būklę, dusulį ir kitus didelį nerimą keliančius simptomus, kilusius po insulto ir žandikaulio operacijos, tačiau pastarasis net neatsiuntė medikų brigados – esą namus ir gydymo įstaigą skiria nedidelis atstumas, todėl artimieji patys jį gali nuvežti.
Smarkiai pablogėjus kriminalinius tyrimus atlikdavusio policininko sveikatai, motina vežė jį į ligoninę šeimos automobiliu.
Vilnietį kamavo dusulys, jis sunkiai kvėpavo, nevaldė žandikaulio, kuris, kaip apibūdino velionio giminaičiai, buvo surakintas, nepajėgė net kalbėti, bet netoli ligoninės budėję pareigūnai nurodė motinai važiuoti aplinkiniu keliu.
Svarbių atsakymų nėra
Įtampos kupina kelionė truko daugiau nei dvi valandas, ir galo per spūstis, apylankas dar nesimatė, todėl buvęs policijos kriminalistas, išlipęs iš mašinos, ligoninę bandė pasiekti pėsčiomis.
Vilnietis buvo rastas sukniubęs už kelių šimtų nuo gydymo įstaigos, į ją vedančiame pamiškės take – atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo jo mirtį.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, remdamasis su velionio mama bendravusio pareigūno žodžiais, tvirtino, jog moteris prašė praleisti į ligoninę vežamą vyrą, bet pirmąją NATO viršūnių dieną turėjo važiuoti kortežas, todėl jai „buvo pasiūlyta“ važiuoti aplinkkeliu.
Portalas lrytas.lt policijai praėjusią savaitę pateikė klausimus, susijusius su tragedija, tačiau atsakymų į daugelį jų taip ir nebuvo gauta atsakymų, apsiribota abstrakčiais ir neišsamiais atsakymais, motyvuojant, kad negalima komentuoti to, kas dar nėra patikrinta.
Tačiau nebuvo išsamiai atsakyta ir į bendro pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, kaip skamba instrukcijos, apibrėžiančios pareigūnų elgesį tokiais atvejais, ar jose numatyti atvejai, kada konkrečiai galima praleisti žmones pro užtvaras valstybei svarbių renginių metu, ar tai privalu padaryti, kai ligoniai ne medicininiu transportu vežami į gydymo įstaigas, jaučia pavojingus simptomus.
Klausimai buvo užduoti ne tik Policijos departamento Komunikacijos skyriui, bet ir policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, jo pavaduotojui Sauliui Tamulevičiui, tačiau beveik per savaitę pačių šalies policijos vadovų požiūrio į šį rezonansinį ir itin skaudų atvejį sužinoti nepavyko. Atsakymus pateikė tiktai R. Matonis, tiesa, nurodęs, jog tai – oficiali Policijos departamento pozicija.
Sprendimas – netrukus
– Ar šiuo metu atliekami tiktai patikrinimo veiksmai, susiję su tarnybinio patikrinimo reikalingumu – galbūt pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo (nusikalstamo aplaidumo, abejingumo ar kitų požymių)? Jei ikiteisminis tyrimas pradėtas, pagal kokį Baudžiamojo straipsnį?
– Šiuo metu vyksta aplinkybių tikslinimo procedūra, po kurios bus priimtas sprendimas, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.
– Kur konkrečiai atliekamas tarnybinis patikrinimas (Policijos departamente ar Vilniaus apskrities VPK)? Gal jau yra preliminarios išvados, ar pareigūnai nepadarė pažeidimų? Jei taip, kokie jie, o jeigu išvadų dar nėra, kada jas numatoma pateikti?
– Aplinkybių tikslinimo procedūra atliekama Policijos departamento Imuniteto valdyboje. Ji turi būti baigta per 10 dienų nuo jos pradėjimo, liepos 27 dieną.
– Redakciją pasiekė informacija, kad miręs vyras dirbo policijoje. Kokias pareigas jis užėmė, kokiame mieste, padalinyje? Ar policijoje jis dirbo iki pat mirties – galbūt prieš tragediją jau buvo išėjęs iš darbo?
– Ši informacija nėra susijusi su įvykiu, miręs asmuo nėra viešas asmuo, tad neturime teisės atskleisti jo asmens duomenų.
Nematė akivaizdžių požymių?
– Mirusiojo artimieji tvirtina, jog vežamas į ligoninę jis duso, nevaldė žandikaulio, nepajėgė kalbėti – tai yra, buvo akivaizdūs požymiai, kad pagalbos reikia nedelsiant, kad tai gyvybiškai svarbu, brangi kiekviena minutė.
Ar prie užtvarų budėję pareigūnai viso to nematė? Kaip jie galėjo to nematyti?
– Pirminiais duomenimis, pareigūnai bendravo tik su moterimi, kuri vežė vyrą, pačio vyro jie nematė, informacijos, kad jam kyla reali grėsmė gyvybei ar sveikatai jiems suteikta nebuvo.
– Kuo remdamiesi policijos pareigūnai nusprendė nepraleisti šeimos automobilio į ligoninę? Jei saugumo sumetimais – konkrečiai, kokiais? Ar kortežai kaip tik tuo momentu važiavo keliu, kuriuo turėjo vykti motina su ūmius gyvybei pavojingos ligos simptomus patyrusiu sūnumi? Ar tikrai buvo kilusi reali avarijos grėsmė, kiti pavojai, kad buvo nuspręsta nepraleisti ligonio?
Tuo metu kelias buvo uždarytas, juo turėjo važiuoti kortežai. Automobilio įleidimas į uždarą zoną kelia realią grėsmę automobilio vairuotojui, keleiviams, tiek kortežui.
Konkretikos apie instrukcijas – nedaug
– Policijos generalinis komisaras R. Požėla, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis minėjo, jog buvo parengtos instrukcijos, kaip turėtų elgtis policijos pareigūnai, budėję NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje ribojant eismą. Pabrėžta, kad budintiems pareigūnams, pamainų vadovams (vyresniesiems) buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į konkrečias situacijas, reikėtų spręsti individualiai, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.
Ar instrukcijose buvo numatytas atvejis, kaip elgtis policininkams, kai žmonės ne greitosios pagalbos automobiliu vežami į gydymo įstaigą, esant akivaizdiems gyvybei pavojingiems simptomams (dusulys ir pan.), ūmių ligų, sunkių traumų atvejais, ir prašoma pareigūnų skubiai praleisti juos pro užtvaras?
– Instruktažuose buvo numatyti tokie atvejai, jų buvo ne vienas. Tokiais atvejais sprendimus turėjo priimti ir priimdavo pamainos vyresnieji.
– Jei toks atvejis buvo numatytas, kaip konkrečiai policininkai pagal instrukcijas turėjo pasielgti?
– Kaip jau minėjome, ypatingais atvejais konkrečius sprendimus turėjo priimti pamainos vyresnysis.
– Ar, vertinant objektyviai, policija, jos vadovybė pripažįsta, jog tiek žmogiškąja, tiek ir profesionalumo prasmėmis šiuo atveju buvo padaryti pažeidimai? Nors tyrimai, patikrinimai dar tikriausiai nėra baigti, galbūt iš surinktos informacijos jau yra susidariusi tam tikra nuomonė?
– Negalime teikti išankstinės nuomonės, neturėdami surinktos pilnos informacijos. Kai ji bus surinkta, bus priimti sprendimai, apie tai bus pranešta visuomenei.
– Ar policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo Vilniaus greitosios pagalbos medikų aplaidumo, kuomet jie neatsiuntė greitosios brigados pas ligonį? Jei taip, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį?
– Ne, tokio tyrimo policija nevykdo.
