„Gerai, kad tokia diskusija visuomenėje vyksta. Gal ji kiek piktoka ir pereinanti į įžeidinėjimus. Tačiau šiuo atžvilgiu mes visi mokomės diskusijos kultūros“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė.
Anot jos, į kilusias diskusijas reikėtų žiūrėti būtent kaip į galimybę aiškiau formuoti kolektyvinės atminties gaires. Pavyzdžiui, pažymi politikė, ypač svarbu ryškinti iki šiol ne visiškai aiškų visuomenės santykį su okupacine Lietuvos praeitimi.
„Tikiuosi, kad dėl tokių diskusijų atsiras daugiau žinojimo bei supratimo bendrai apie sovietmetį. Tikiuosi, kad istorikai imsis labai svarbaus darbo apsibrėžti kas yra kolaboravimas ir kur yra tos raudonosios linijos“, – svarstė P. Kuzmickienė.
„Mes vis dar ieškome santykio su sovietine realybe“, – pridūrė ji.
Be to, politikės teigimu, visuomenėje nėra aiškiai nusistovėjusio atsakymo, ką reikėtų vadinti kolaboravimu su sovietais.
„Matau vieną, mano nuomone, nepadaryta, darbą. Yra neatsakyta į klausimą, kas yra tas kolaboravimas. Todėl istorikų darbas inicijuoti diskusijas, tyrimus, kad kolaboravimo samprata ir šios sampratos ribos būtų aiškiau apibrėžtos“, – aiškino konservatorė.
Akcentuodama, kad šiuo klausimu svarbiausia diskusija, P. Kuzmickienė pati nesiryžo vertinti nė vienos viešame debate išsigryninusios pozicijos dėl paminklo J. Marcinkevičiui. Pasak jos, pastaruoju metu kilusių diskusijų nereikėtų lyginti su anksčiau visuomenėje kėlusiu ginču – ar Vilniui reikia paminklo prieštaringai vertinamam sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai.
„Nenorėčiau vesti paralelių. Jos iš karto sugadina mūsų diskusiją. Bendras, galbūt, yra tik paminklo klausimas. Ir Cvirka, ir Marcinkevičius atsidūrė diskusijų lauke, nes atsirado paminklo klausimas. Cvirka – kodėl nereikia tokiam propagandiniam ženklui stovėti šiuolaikiniame ir laisvame Vilniuje. Dabar klausimas kyla, ar reikia paminklo apskritai“, – samprotavo P. Kuzmickienė.
Politikė svarstė, kad šiuo atveju tam tikra išeitis galėtų būti paminklo J. Marcinkevičiui klausimo atidėjimas ateičiai.
„Gal reikia kad praeitų šiek tiek laiko. Dabar pasigirsta svarstymai, ar nereikia moratoriumo. Gal reikia palaukti kol pasikeis santykis su rašytoju – juk daugelis dar gerai atsimena gyvą santykį su rašytoju“, – teigė politikė.
Kita vertus, tęsė ji, į tam tikrus klausimus atsakymų bus galima paieškoti rudenį. Politikė užsiminė, kad spalio mėnesį inicijuoja forumą, kuris ir bus skirtas aptarti dėl istorijos politikos kylančias diskusijas.
„Forumas sutelks įvairios minties institucijų atstovus, istorikus ir politikus. Visus tuos, kurie dalyvauja istorijos politikos kūrime. Turėtume kartu dialogo būdu išsiaiškinti, sutarti arba sutarti nesutarti dėl kai kurių klausimų. Ir vienas iš aktualių klausimų yra įpaminklinimas – kokios atminties raiškos mums reikia, kokie laikotarpiai ir asmenys nusipelno tokių atžymų“, – apibendrino parlamentarė.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Rašytojų sąjunga nusprendė Konstantino Sirvydo gatvėje, šalia sąjungos būstinės, pastatyti paminklą rašytojui J. Marcinkevičiui. Visgi, ir dėl šio paminklo viešojoje erdvėje kilo ginčas, nesutariant, ar rašytojas buvo labiau tautos dainius, ar tarybų Lietuvos poetas. Dėl J. Marcinkevičiaus paminklo laukiama Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimo. Rašytojų sąjunga neatmeta, kad dėl kilusio ginčo paminklo idėjos gali būti atsisakyta.
