„Kad tėvai neteisėtai paimtų vaikus, kai jie yra globojami, praktiškai tokių atvejų Lietuvoje mes nesame turėję“, – Eltai komentavo E. Žiobienė.
„Esame turėję tik atvejus, kai Lietuvos piliečiai gyvena užsienyje ir vienas iš tėvų su vaikais grįžta į Lietuvą. Arba, kai vienas iš tėvų negali su savo vaikais išvykti iš kitos šalies. Bet čia tos istorijos tokios pavienės, ir iš to mes išmokome terminą „vaiko pagrobimas“, kuris ateina iš tarptautinės teisės“, – paaiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Pasak jos, kadangi toks atvejis – pirmasis Lietuvoje, laikinos globos įstaigos specialistams nekilo minčių, kad tėvai gali neteisėtai pasiimti vaikus.
„Turbūt čia toks netikėtas tas atvejis, matyt, ir globos institucijos atstovams net tokių minčių nekilo, kad galėtų taip atsitikti“, – sakė E. Žiobienė.
Tėvai su vaikais gali susitiki be priežiūros
Ar tėvai, antradienį neteisėtai pasiėmę mažamečius iš vaikų gerovės centro, su jais buvo susitikę vieni, kontrolierė atsakyti negalėjo. Anot jos, tėvai susitikti su vaikais, esančiais laikinoje globoje, gali susitikti arba vieni, arba prižiūrint vaiko teisių specialistui ar globėjų atstovui. Tai, pažymėjo E. Žiobienė, priklauso nuo teismo sprendimo.
„Situacijos yra labai skirtingos. Labai priklauso nuo to, koks yra teismo įpareigojimas. Būna, kad įpareigojime yra labai aiškiai pasakyta, jog turi dalyvauti vaiko teisių specialistai arba globėjų atstovas“, – aiškino kontrolierė.
„O gali būti, kad nereikia niekam dalyvauti. Priklauso nuo to, kaip nustatyta teismo sprendime“, – sakė E. Žiobienė.
Tėvams sudaromas individualus pagalbos planas
Vaikus priėmus į laikinąją globą, tėvams sudaromas pagalbos planas, kurio jie turi laikytis, paaiškino E. Žiobienė. Anot jos, specialistai, sudarydami planą, įvertina santykius su tėvais ir norą bendradarbiauti, o tai padeda išvengti galimų grėsmių vaikams.
„Įstatymine prasme mes kaip ir turime visas garantijas. Specialistai įvertina santykius su tėvais, bendradarbiavimą ir ką daryti tais atvejais, kai tėvai nelinkę bendradarbiauti. Dažniausiai vaikus paima iš tokios šeimos, kur yra akivaizdžios problemos“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
„Tikslas – kad vaikai augtų savo šeimoje. Laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaikus į šeimą ir šeimai teikti pagalbą, ką reikėtų pakeisti. Tikėtina, kad tokiu atveju visi turėtų bendradarbiauti ir sutarti, kokia ta pagalba bus suteikta, ką tėvai savo elgesyje turi pakeisti. Bet, iš principo, yra sudaromas pagalbos planas, ir tėvai žengia per tuos žingsnius, kuriuos turi įvykdyti“, – sakė E. Žiobienė.
Kontrolierė nenorėtų, kad į visus tėvus būtų žiūrima įtariai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, laikinosios globos specialistai, tiesiogiai dirbantys su tėvais, turėtų būti pasiruošę viskam, tuo pačiu ir bandymui vaikus pagrobti. Tačiau E. Žiobienė pabrėžė, kad nenori, jog po šio įvykio visuomenė ir specialistai imtų įtarinėti kiekvieną tėvą, aplankantį vaikus laikinojoje globoje.
„Kiekvienas žmogus, kuris dirba tiesiogiai, turi jausti ir suprasti, kas toje šeimoje vyksta ir kodėl, ir būti viskam pasiruošęs“, – teigė ji.
„Iš kitos pusės, labai nesinorėtų sakyti: va jau dabar tai į visus žiūrėsime labai įtariai“, – pridūrė kontrolierė.
Anot jos, laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką pasikeitusiai šeimai.
„Visi yra žmonės ir akivaizdu, kad situacijos nėra lygios, nėra vienodos. Tėvų noras keistis irgi yra labai skirtingas. Tikslas vis tiek yra, kad keistųsi tėvai ir vaikas gyventų savoje šeimoje“, – pridūrė E. Žiobienė.
ELTA primena, kad antradienį Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ buvo pagrobti trys vaikai. Įtariama, kad 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikus pagrobti galėjo jų tėvai.
Asmenys vaikus išsivežė „VW“ markės automobiliu (vokiškais registracijos numeriais). Trečiadienį Tytuvėnuose rastas automobilis „Fiat“, kuriuo galimai pasišalino vaikus iš Kauno globos įstaigos pagrobę asmenys, tačiau transporto priemonėje žmonių nebuvo. Kaip skelbė policija, pagrobtų vaikų ieškoma ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pagrobimo. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vaikai iš tėvų buvo paimti gegužę teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
