Komisijos pirmininkė aiškina, kad dėl tyrimo komisija privalo apsispręsti iki pirmadienio, mat, valstybės politikų elgesio kodeksas numato, kad tyrimas turi būti pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai atsiranda pagrindas tokiam tyrimui. Todėl matydama susiklosčiusią situaciją, politikė apgailestauja ir leidžia suprasti, kad kolegos atsisako dalyvauti posėdyje dėl klausimo aštrumo.
„Manau, kad kada tas posėdis būtų bešauktas, kvorumo nebūtume turėję“, – Eltai sakė Etikos komisijos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Tačiau Etikos posėdyje laiko sudalyvauti nerandantys tarybos nariai teisinasi ir kalba priešingai. Eltos kalbintos politikės nurodo, kad posėdyje negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių ir atostogų užsienyje. Be to, pažymima, kad komisijai nėra ko skubėti – pasak jų, apsispręsti dėl tyrimo skirti trys mėnesiai laiko.
Etikos komisijos pirmininkė: nesvarbu, kada posėdis būtų bešauktas, kvorumo nebūtume turėję
Kauno tarybos Etikos komisijos pirmininkė, konservatorė Rasa Duobaitė-Bumbulienė Eltai patvirtino, kad penktadienį planuotas posėdis, kuriame ketinta apsispręsti dėl Š. Matijošaičio tyrimo, neįvyko, mat, pasak jos, dalyvavo vos 2 iš 7 komisijos narių.
„Kvorumo nebuvo. Dalyvavau tik aš ir kolegė iš valstiečių ir žaliųjų frakcijos Jūratė Jankauskienė“, – Eltai sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.
Politikė nurodė, kad tik paviešinus informaciją apie planuojamą posėdį, ją pasiekė neigiami komisijos narių atsakymai. Vieni tarybos nariai, anot konservatorės, nurodė, kad negalės dalyvauti, nes atostogauja. Kiti jai tvirtino neturį laiko įsigilinti į daugiau kaip 60 puslapių STT komisijai adresuotą raštą.
„Kolegoms išplatinome Etikos komisijos informaciją, kad šiandien nuotoliniu būdu šaukiamas posėdis. Ir prasidėjo grįžtamasis ryšys – vienas atostogauja, kitas negali, kitam per toli, kitam per didelės apimties medžiaga ir negalės įsigilinti...“ – dėstė kaunietė, pastebėdama, kad tarybos nariai neturi oficialių atostogų ir jų veikla yra nepertraukiama.
„Tas keista. Juolab, kad posėdis šauktas nuotoliniu būdu – atrodo, šiais laikais jau bet kuriame pasaulio krašte gali prisijungti ir tą yra tekę daryti ir man pačiai ne kartą“, – stebėjosi ji.
Nepaisant tokių pozicijų, R. Duobaitė-Bumbulienė nutarė šaukti komisijos posėdį. Toks sprendimas, pirmininkės teigimu, priimtas pasikonsultavus ir su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK), ir atsižvelgiant į įstatymuose numatytas tvarkas, numatančias, kad savivaldybės Etikos komisija privalo apsispręsti dėl politiko elgesio tyrimo ne vėliau kaip per 10 dienų.
„Posėdis buvo nutartas šaukti – tariausi ir su VTEK. Jų nuomonė buvo tokia pati – posėdį reikia šaukti, nes reikalauja įstatymai. Kvorumo nebuvimas – jau kitas niuansas“, – aiškino Kauno tarybos narė.
„Pagal metodines Etikos komisijoms rekomendacijas ir pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą, valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo kodekso 7 straipsnyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Pagrindo atsiradimas ir yra tie gauti STT dokumentai“, – teigė ji.
R. Duobaitės-Bumbulienės teigimu, STT dokumentai pasiekė komisijos sekretoriatą liepos 14 d., todėl apsispręsti, ar pradėti tyrimą dėl Š. Matijošaičio, būtina iki pirmadienio – liepos 24 d.
„Dar tariamės ir galvojame, ar įmanoma atnaujinti ir šaukti posėdį dar kartą. Bet jeigu kolegos parašė, kad iki liepos 31 dienos atostogauja, manau, kad 24 dieną jie taip pat neprisijungs“, – apgailestavo Kauno tarybos narė.
Penktadienį šauktame posėdyje nedalyvavo ne tik komisijoje veikianti socialdemokratė Kristina Lukauskaitė-Valatkė, bet ir nė vienas politinės jėgos „Vieningas Kaunas“ – t. y., Š. Matijošaičio kolega. Klausiama, ar taip galėjo būti siekta sužlugdyti posėdį, komisijos pirmininkė leido suprasti, kad kvorumas šiuo klausimu veikiausiai niekada nesusidarys.
„Čia galima vertinti įvairiai. Aišku, prielaidomis dalintis ne vieta, bet manau, kad kada tas posėdis būtų bešauktas, kvorumo nebūtume turėję“, – sakė ji.
Posėdyje nedalyvavusios komisijos narės: išnagrinėti klausimui skirti trys mėnesiai
„Vieningo Kauno“ atstovė Etikos komisijoje Regina Grigonienė Eltai nurodė negalėjusi dalyvauti penktadienio posėdyje, nes šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos ir neturi prieigos prie tinkamo interneto ryšio.
„Labai banali situacija. Esu išvykusi užsienyje. Vasaros laikotarpis – turbūt niekam nenuostabu. Tiesiog interneto ryšys labai prastas. Informavau ir pirmininkę, kad negalėsiu dalyvauti – vis tiek tai yra labai svarbūs dokumentai ir svarbus klausimas ir neužtikrinsiu kokybiško ryšio“, – Eltai komentavo R. Grigonienė.
Ji nurodė apie planuojamą posėdį sužinojusi prieš keletą dienų. Plačiau komisijai adresuoto STT dokumento politikė nekomentavo, nurodydama, kad su medžiaga dar nesusipažino.
Visgi, klausiama, ar normalu, jog penktadienį neįvykus planuotam posėdžiui komisija veikiausiai netirs Š. Matijošaičio elgesio, mat, bus praėjęs įstatymuose numatyti terminai, R. Grigonienė nurodė, kad STT rekomendavo tyrimą atlikti per tris mėnesius.
„Rekomendacija yra per tris mėnesius, berods, išnagrinėti. To laiko yra. Neturiu ką komentuoti šiuo atveju“, – aiškino ji, tačiau nepaaiškino, kodėl Etikos komisijos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė įvardija gerokai trumpesnius terminus dėl tyrimo pradžios.
Panašiai Eltai komentavo ir Kauno socialdemokratė Kristina Lukauskaitė-Valatkė. Ji nurodė, kad prašė pirmininkę posėdį surengti vėliau.
„Suplanuota iš anksto kelionė. Esu kelyje ir tikrai negalėjau prisijungti“, – Eltai sakė laikinosios sostinės politikė.
Ji taip pat patikino, kad Etikos komisijai skirta trys mėnesiai laiko apsispręsti, ar pradėti tyrimą dėl Š. Matijošaičio elgesio.
„Komisijos pirmininkė mums laiške buvo nurodžiusi, kad mes turime tris mėnesius“, – aiškino politikė.
„Manau, kad dar svarstysime šį klausimą“, – neabejojo K. Lukauskaitė-Valatkė.
Tuo metu „Vieningo Kauno“ narė Aušra Papirtienė posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos problemų. Ji Eltai teigė mananti, kad komisijos pirmininkė gali sušaukti naują posėdį, kuriame, pasak jos, sprendimai dėl to, ar reikėtų tirti Š. Matijošaičio elgesį, dar galėtų būti priimti.
„Siūlyčiau pirmininkei, bet kuriuo atveju, net jeigu nespėsime į tas 10 dienų, tiesiog apklausti komisijos narius, kad tikrai patvirtintų konkrečią datą, tada posėdis įvyks ir kvorumas bus. Ir bus galima priimti sprendimus“, – aiškino A. Papirtienė.
Tačiau paprašyta patikslinti, ar tokiu atveju komisija dar galės inicijuoti tyrimą, A. Papirtienė konkrečiai neatsakė.
„Nemanau, kad tai trukdytų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Turbūt yra daug įvairiausių situacijų – tai vadinčiau net pateisinama priežastimi, kad tas terminas praėjo, bet žmonės nesugebėjo susirinkti dėl įvairių priežasčių“, – Eltai sakė „Vieningo Kauno“ atstovė.
„Rugpjūčio mėnesį tikrai įmanoma sušaukti posėdį. Bet kuriuo atveju, tos 10 dienų bus praėjusios. Bet posėdį sušaukti vis tiek reikia“, – pridūrė politikė.
STT: nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose egzistuoja korupcijos rizika
Pernai lapkritį LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad naudodamasis neskaidria schema V. Matijošaičio sūnus ir Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo žemės pačiose patraukliausiose miesto vietose. Jų vertė siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų.
Šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė, bet ir savivaldybės darbuotojai. Aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat buvo tvarkoma iš miesto biudžeto lėšų.
STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę, nustatė, kad korupcijos rizika nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose Kauno mieste egzistuoja. Dokumente nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybėje nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros, o korupcijos rizikas sprendžiant klausimus, susijusius su įgaliotų atstovų pateiktais prašymais, sukelia galimi neformalūs ryšiai tarp įgaliotų atstovų ir savivaldybės politikų ir pan.
Todėl STT savivaldybei pateikė rekomendacijas, tarp kurių – siūlymas aiškiau reglamentuoti minėtas procedūras, o Etikos komisijai įvertinti informaciją dėl Š. Matijošaičio veiksmų masto ir intensyvumo sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir galimai teikiant pagalbą asmenims, kad būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę, kurią vėliau įsigijo Š. Matijošaitis ar jo vadovaujama UAB „VICI investments“.
