Šalies vadovo teigimu, įstatymo projekto rengimą paskatino nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus.
Lietuvos žvalgybos institucijų 2023 m. parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Nors daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, pasak Prezidentūros, nurodo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui ir smerkia jos invaziją į Ukrainą, maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės.
Prezidento nuomone, egzistuoja rizika, kad tiek prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, tiek Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką. Iš esmės analogiškas grėsmes kelia ir Baltarusija, kurios žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja į Lietuvą atvykstančius Baltarusijos piliečius.
Todėl teikiamu BK 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, taip pat nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus, informuojama pranešime.
Kaip skelbia Prezidentūra, siūloma BK 119 straipsnio 1 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą, kriminalizuoti tarnybos paslapties ir kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą bet kurią iš šių informacijos rūšių perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.
Įstatymo projektu ištaisoma BK 120 straipsnyje esanti akivaizdi teisinio reguliavimo klaida, numatanti neadekvačiai švelnią atsakomybę už dalyvavimą antikonstitucinių grupių ir organizacijų veikloje (laisvės atėmimas iki 10 metų) . Atsižvelgiant į tai, kad antikonstitucinės grupės ir organizacijos yra pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą padidinti iki 20 metų, taip pat nustatyti alternatyvią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pažymima pranešime.
Tikimasi, kad siūlomi BK pakeitimai užtikrins efektyvesnę itin svarbių valstybės egzistencijai teisinių gėrių – nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos – apsaugą ir sudarys prielaidas teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose, nurodo Prezidentūra.
