Taip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas reagavo į ketvirtadienį priimtą Apeliacinio teismo nutartį dėl prekybos poveikiu nuteisto Kęstučio Tubio galimybių eiti Anykščių rajono mero pareigas. Teismo sprendimu, šį klausimą gali atsakyti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Pasak D. Žalimo, pastarasis sprendimas yra „viskas, ką reikia žinoti apie Lietuvos teisingumą korupcijos bylose“.
„Nors asmuo nuteistas už korupcinę veiką, įvykdytą einant mero pareigas, Lietuvos teismai negeba aiškiai atsakyti, ar tas asmuo vėl gali eiti tas pačias mero pareigas. Pasekmė – asmuo jas eina“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė D. Žalimas.
„Apeliacinis teismas pabijojo imtis atsakomybės ir išaiškinti jau įsiteisėjusį nuosprendį logiškai taip, kad draudimas eiti pareigas valstybės tarnyboje apima mero pareigas. Paliko viską Aukščiausiajam Teismu“, – rašė buvęs KT pirmininkas ir pastebėjo, kad „pirmosios instancijos – Panevėžio apygardos teismas tokios atsakomybės nesikratė“.
Birželį Panevėžio apygardos teismas nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas. Rinkimus laimėjęs meras šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kuris panaikino žemesnės instancijos teismo „valstiečiui“ nepalankų nutarimą.
Vertindamas susiklosčiusią situaciją, VDU profesorius kėlė klausimą, ar toks teismų atsakomybės vengimas nėra susijęs su galima korupcija ir teisininkų gretose.
„Kai vengiama prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus politikų korupcijos bylose, logiškai kyla klausimas, o kas gali paneigti galimybę, jog nėra korupcijos tokio iškreipto teisingumo vykdytojų gretose“, – rašė jis.
„Juolab, kad galima prisiminti, kokio teismo teisėjų buvo daugiausia 2019 m. teisėjų korupcijos istorijoje“, – kelių metų senumo bylą priminė teisininkas.
Visgi, buvusiam KT pirmininkui susidaro įspūdis, kad tokie teisiniai precedentai politikams netūpi.
„Manyčiau, jiems net tinka tokia situacija dėl abipusės naudos intereso. Užtat, matyt, yra dėl ko dvigubai padidinti teisėjų atlyginimus nekreipiant dėmesio į jų darbo kokybę“, – rašė D. Žalimas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Apeliacinis teismas paliko nenagrinėtą Anykščių rajono mero K. Tubio ir jo gynėjo skundą dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas LAT. Tiesa, teismas panaikino K. Tubiui nepalankų nutarimą, kuriuo buvo patikslinta, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Panevėžio apygardos teismas birželį nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas. Šį sprendimą K. Tubis apskundė Apeliaciniam teismui.
