Išanalizavo „Wagner“ kilmę ir tikslus Baltarusijoje: kodėl keičiasi Lietuvos saugumo situacija

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas antradienį nurodė, kad privati karinė bendrovė „Wagner“ Baltarusijoje atliks dvi funkcijas – apmokys karius ir „nervins“ NATO.

Tuo metu Lietuvos karybos ekspertai ir politikai būsimus „Wagner“ tikslus ir keliamą grėsmę Lietuvai vertina labai skirtingai, – kaip ir tikimybę, kad nepavykęs grupuotės maištas Rusijoje bus pakartotas.

Antradienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į Baltarusiją jau atvyko apie 700 „Wagner“ samdinių, tačiau be ginklų.

Netrukus pasirodė žinia, kad į Baltarusiją atvyko ketvirtoji „Wagner“ samdinių kolona, kurią sudarė daugiau nei 80 transporto priemonių: vilkikų, sunkvežimių, pikapų, autobusų ir mikroautobusų.

Pranešta, kad antradienio rytą Baltarusijoje nusileido ir „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį teigė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ kolonos blogina saugumo situaciją regione.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo, kad galimi įvairūs „Wagner“ veikimo scenarijai Baltarusijoje, ir visi jie vertinami rimtai.

Tačiau tuo pačiu L.Kasčiūnas tikino, kad tokia „Wagner“ grupuotė, kokia ji yra dabar, grėsmės Lietuvai nekelia, bet ateityje gali būti papildomas rizikos faktorius, į kurį verta reaguoti adekvačiai.

„Šiandien „Wagner“ neturi kovinės galios, logistinių grandinių, sunkiosios technikos – jis nėra pajėgus net ir „patampyti kažką už ūsų“, išskyrus informacinio karo žaidimėlius, kuriuos mes ir matome, kaip įvairūs pareiškimai iš Rusijos“, – įvertino L.Kasčiūnas.

Be informacinių žaidimų, anot politiko, „Wagner“ galėtų bandyti judėti Lietuvos teritorijoje, dalyvauti migracijos srautų organizavime. Tačiau šių scenarijų tikimybę, anot jo, pristabdo atsiradęs A.Lukašenkos vaidmuo.

L.Kasčiūnas pabrėžė, kad „Wagner“ grupuotė veiktų iš Baltarusijos teritorijos, todėl A.Lukašenka prisiimtų atsakomybę už visus šios grupuotės veiksmus.

„Nesu tikras, ar A.Lukašenka yra pasirengęs prisiimti atsakomybę už visokias mažas intervencijas, diversines atakas. Jeigu jis galvoja, kad tai bus nurašyta „Wagner“, kuris neva privatus – taip nebus. Atsakomybė pirmiausiai kris A.Lukašenkai. Tad reikia skaičiuoti, ar jam ši kaina nebus per aukšta“, – svarstė jis.

Dilemų, anot L.Kasčiūno, „Wagner“ grupuotė A.Lukašenkai sukels ir daugiau. „Jei A.Lukašenka palieka „Wagner“ didelę veikimo laisvę, apginkluoja juos, nes gal nori turi turėti režimo atramą, tai gali virsti gyvate užantyje“, – įvertino Seimo narys.

Savo ruožtu buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys pirmiausiai pabrėžė, kad nei „Wagner“, nei Baltarusija nėra nepriklausomi, todėl juos reikėtų vertinti kaip Rusijos dalį.

Anot A.Navio, „Wagner“ – tik FSB (Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos) struktūros dalis, vykdanti nurodymus, todėl ir iš Baltarusijos teritorijos grupuotė vykdys tas užduotis, kurios bus naudingos Kremliui.

„Sunkiai galime pasakyti, ką jie ten daro. Jie gali sugalvoti bet kokią priežastį, pavyzdžiui, Baltarusijos pajėgų apmokymą, kas oficialiai ir skelbiama. Reikia suprasti, kad apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas jiems jokios galios neturi, todėl būdami ten jie laukia nurodymų iš Kremliaus. Kokie tie nurodymai bus – pamatysime“, – lrytas.lt kalbėjo jis.

Ekspertas sutiko su Ukrainos žvalgybos atstovais, kad viena iš „Wagner“ užduočių gali būti įvairios provokacijos, bandymai „nervinti“ Lietuvą ir Lenkiją. Visgi, anot jo, labiausiai tikėtinas variantas – kad ši grupuotė bus psichologinės operacijos dalis, kuri jau vyksta ir pavyksta.

„Ar tai reiškia, kad turime būti ramūs ir sakyti, kad nieko nebus? Ne. Neturime teisės taip sakyti ir neturime teisės taip reaguoti.

Mane liūdina, kai stebiu, kad tam tikri mūsų politikai labai ramiai sako, kad „Wagner“ visiškai nekelia grėsmės – tai arba naivu, arba apsimestinai ramu, arba nesuprantama situacija, kokia yra.

Nes situacija yra labai rimta: yra devyni tūkstančiai Rusijos karių, ir jie bet kada gali tapti „Wagner“ dalimi – tie „žalieji žmogeliukai“ gali pajudėti“, – kalbėjo A.Navys.

Ekspertas pastebėjo, kad Lietuvos kariuomenė, saugumo tarnybos, kaip ir Lenkijos institucijos, šiai grėsmei ruošiasi rimtai.

„Mūsų politikai dažnai mėgsta pažaisti, nuraminti, pasakyti, kad niekas nevyksta. Tai yra jų reikalas, bet tarnybos, kariuomenė yra pasiruošusios. Jeigu bus kažkokie bandymai judėti link, pavyzdžiui, Kaliningrado, tai manau, kad atkirtis bus toks, kokio reikia“, – įsitikinęs jis.

O galimas atkirtis, anot A.Navio, yra vienas. „Tai, ką sako V.Putinas apie maištą, J.Prigožiną, yra pasakos, skirtos nuraminti ir užliūliuoti tam tikrus mūsų politikus, Vakarų politikus. O iš tikrųjų reikia reikėtų daryti taip, kaip sakė mūsų prezidentas ir profesorius V.Landsbergis – kulka į kaktą, jeigu eina per sieną, ir viskas“, – kalbėjo A.Navys.

Tuo metu atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis laikosi kitokios nuomonės – jo manymu, dabartinė „Wagner“ kaimynystė nei kiek nekeičia NATO valstybių, tuo pačiu ir Lietuvos saugumo situacijos.

„Wagner“ kelia didesnę grėsmę pačiam V.Putinui, o dabar, po truputį – ir Baltarusijai. Jeigu būtų grėsmė Lietuvai arba NATO, Europos Sąjungai, tai turėtų būti mažų mažiausiai pusės milijono karių kariuomenė, labai stipriai ir sunkiai šarvuota bei ginkluota ir turinti aktyvuotą branduolinį ginklą“, – įsitikinęs jis.

Be to, D.Antanaitis teigė nemanantis, kad „Wagner“ Baltarusijoje turi kokią nors realią užduotį.

„Wagner“ grupuotė turėjo būti pašalinta iš Rusijos kaip įmanoma greičiau, kad tą akimirką nekeltų grėsmės V.Putino režimui. Galime žiūrėti per asmeninę prizmę, bet vis dėlto, „Wagner“ Baltarusijoje – ne dėl NATO ir ne dėl Baltarusijos, o tik dėl V.Putino. Todėl kiekvieną judesį Rusijoje imti labai asmeniškai yra trumparegiška“, – kalbėjo ekspertas.

O pati „Wagner“ grėsmė pačiam Kremliaus režimui, anot D.Antanaičio, niekur nedingo.

„Maištai taip greitai nesibaigia, nes „ant kortos“ buvo pastatyta per daug. Per vieną dieną niekas nesibaigia – per daug žmonių į tai įtraukta, per daug interesų paliesta ir per daug resursų skirta.

Mano manymu, „Wagner“ maištas dar tik prasideda, tik įsibėgėja. Net jeigu J.Prigožinas būtų pašalintas arba fiziškai eliminuotas iš žaidimo, yra aibė kitų žmonių, kurie galėtų užimti jo vietą.

Vis dėlto, ir „Wagner“ teroristai nėra tik šachmatų figūrėlės be emocijų ir be interesų. Manau, kad V.Putinui „Wagner“ maištas dar nesibaigė“, – spėjo jis.

Kitaip apie dar vieno maišto tikimybę mano A.Navys. Eksperto manymu, pati „Wagner“ grupuotė grėsmės Kremliui niekada ir nekėlė – visai kitaip, nei susiskaldžiusios FSB, Rusijos karinės žvalgybos (GRU), Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir generalinio štabo grupuotės.

Visgi, net ir dėl vidinio skilimo Rusijoje, anot A.Navio, Lietuvai džiaugtis per daug nereikėtų. Karybos ekspertas pastebėjo, kad dalis to, ką „maištininkai“ bandė parodyti – kad nusikaltėliai, dar blogesni už V.Putiną, gali ateiti į valdžią ir perimti branduolinių ginklų kontrolę, arba juos perduoti kitiems teroristams, yra tiesa.

„Dėl šių aplinkybių taip išsigando Vakarai. Jeigu Rusija išsibyrėtų, nežinia, ar susirėmimai Rusijoje mums būtų į naudą – abejoju.

Taip, Ukrainai būtų lengviau kovoti, galėtų atsikovoti savo teritorijas lengviau. Bet Vakarams, Lietuvai tokia suirutė pirmiausiai grėstų pabėgėliais. Jeigu dabar kalbame apie 80–100 tūkst. Ukrainos pabėgėlių, tai pagalvokime, kas būtų, jeigu Rusijoje prasidėtų visiška suirutė. Kur visi patrauktų? Kelias aiškus – pirmas sustojimas ya Kaliningradas“, – įvertino A.Navys.

„Nebūtinai tai pasibaigtų ginkluotu sąmyšiu Lietuvoje, bet pabėgėliai, ginkluoti žmonės, nusikaltėliai, kurie tauktųsi, turėtų didelę grėsmę mūsų saugumui“, – pridūrė jis.