Kai prieš gerą dešimtmetį rinkėjai pričiupo išlaidaujančius britų parlamentarus, ne vienas savo kišenę su valstybine supainiojęs Jungtinės Karalystės politikas atsidūrė belangėje.
O Lietuvos įstatymų leidėjai savivaldybėse kilusią problemą išsprendė savaip. Vadinamasis čekiukų skandalas birželį buvo prigesintas Seimui palaiminus dosnias Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Numatyta, kad vietoj kanceliarinių išmokų, už kurias reikėdavo atsiskaityti, į tarybas išrinkti vietos politikai gaus algas, kurios sieks penktadalį savivaldybės mero darbo užmokesčio.
Pataisos taip pat numato papildomus priedus komitetų vadovams ir jų pavaduotojams.
Teigiama, kad vidutiniškai tarybos narių atlygis sieks 600–800 eurų per mėnesį.
Tiesa, panašu, kad niekas nesivargino suskaičiuoti, kiek papildomų milijonų eurų tam reikės ir kieno sąskaita politikai, tarp jų ir jau atsidūrusieji teisėsaugos akiratyje, mėgausis staiga pagerėjusiu gyvenimu.
Reikės triskart daugiau
Praėjusią savaitę TV3 pranešė suskaičiavusi, kad tariamai skaidresnis savivaldybių politikų apmokėjimas mokesčių mokėtojams papildomai gali atsieiti bemaž 13 mln. eurų.
Televizijos žiniomis, pernai 45 savivaldybės išmokoms už degalus, transportą, ryšio ir kitas paslaugas bei atlygį už posėdžius išleido 5,5 mln. eurų.
Teigiama, kad pagal naują tvarką ši suma gali būti beveik triskart didesnė.
Tačiau realios išlaidos gali būti ir dar didesnės, nes savivaldybių komisijų, komitetų ir opozicijos vadovai gaus solidesnes algas nei tarybos nariai.
„Šiems metams buvo numatyti 146 tūkstančiai, o jau kitų metų biudžete turėtume numatyti 341 tūkstantį eurų.
Tai – kosminiai pinigai“, – sakė televizijos kalbinamas Kretingos meras Antanas Kalnius.
Tikino, kad išlaidos nedidės
Tiesa, niekas šiandien negali atsakyti, kiek mokesčių mokėtojams atsieis įstatymą laiminusių parlamentarų dosnumas, nes, pasirodo, to tiesiog neskaičiuota. Negana to, svarstant skubiai rengtas įstatymo pataisas kažkodėl nebuvo prašoma ir Vyriausybės išvados.
Seimo statutas numato, kad jeigu teisės aktui įgyvendinti reikės pinigų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai, taip pat parlamento Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.
Išvados išvengta, nes pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen susirinkusius frakcijų seniūnus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Ričardas Juška informavo, kad jokių papildomų lėšų esą nereikės.
„Lietuvos ryto“ neoficialiai kalbinami kai kurie šio pasitarimo dalyviai pripažino, kad niekam nerūpėjo būsimos išlaidos ir finansavimo šaltiniai, nes norėta kuo greičiau atsikratyti politikus užgriuvusio galvosopio.
Paklaustas, kuo rėmėsi teikdamas tokią informaciją, R. Juška „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tokius duomenis komitetui esą pateikė Savivaldybių kontrolierių asociacijos vadovas Gintaras Radavičius.
Pasak R. Juškos, asociacijos pateiktais preliminariais duomenimis, savivaldybių tarybų narių atlygiui turėtų būti skirta panaši suma kaip ir praėjusiais metais – apie 5 mln. eurų: „Ji turėtų likti panaši, nes į savivaldybių biudžetą grįš gyventojų pajamų mokestis, be to, nereikės pirkti arba nuomoti kompiuterių, įsigyti naujos programinės įrangos.“
Nuskriausti tik kauniečiai
Tačiau G. Radavičius, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius, išsigynė parlamentarams teikęs duomenis apie būsimas išlaidas: „Jokių sumų neminėjau, tik sakiau, kad buvusi praktika yra ydinga, likusi dar nuo sovietmečio ir gerai būtų fiksuoti tam tikrą atlygį.“
G. Radavičius taip pat teigė Seimo narius informavęs, kad iš pernai kompensacijoms maksimaliai leistinos 5,5 mln. eurų sumos savivaldybės panaudojo 4,8 mln. eurų.
„Bet nesunku apskaičiuoti, kad kai kuriuose rajonuose išlaidos tarybos narių atlygiui didės kelis kartus. Jei galima taip pasakyti, nuskriausti bus tik Kauno miestas ir rajonas, kur kompensacijos už tarybos narių patirtas išlaidas iki šiol siekė per tūkstantį eurų. Dabar jos ten mažės, o visur kitur reikšmingai didės“, – „Lietuvos rytui“ sakė G. Radavičius.
Kontrolierius taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, įstatyme galėjo būti įrašyta nuostata, jog tarybos narių atlygis gali siekti iki 20 proc. mero algos.
„Taip būtų paliktas savivaldybių savarankiškumas pačioms apsispręsti, kokio dydžio išmokas mokėti ir pasirinkti dydį pagal poreikius ir galimybes.
Taigi įstatymo pataisos šiuo atveju nėra visiškai tobulos. O būtų užtekę jose įrašyti vieną žodelį“, – kalbėjo G. Radavičius.
Beje, Savivaldybių asociacijos atstovai taip pat patikino, kad jokių skaičiavimų dėl būsimų išlaidų įstatymą svarstantiems politikams neteikė, nes niekas jų to ir neprašė.
Užsimojo iš peties
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš pradžių siūlė leisti pačioms savivaldybėms nuspręsti, kokio dydžio atlygį mokėti tarybų nariams, bet jis neturėtų viršyti penktadalio mero uždarbio.
Vis dėlto Seimas apsisprendė kitaip. Komiteto vadovas R. Juška, pats anksčiau vadovavęs Jurbarko rajonui, apgailestavo dėl tokio parlamentarų sprendimo. Politikas mano, kad jie buvo pernelyg dosnūs.
„Būtų buvę kur kas geriau neįsprausti savivaldybių į maksimalius rėmus ir leisti pačioms nuspręsti dėl atlyginimo dydžio. Tai būtų buvęs optimalus ir visiems tikęs variantas.
Bet frakcijų seniūnų pasitarime buvau vienas, kuris gynė šią poziciją. Visi kiti norėjo lygiavos, kuriai aš nepritariu, tačiau pralošiau“, – pripažino R. Juška.
Anot šio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo, nusvėrė argumentai, esą kai kurie merai gali finansiškai skriausti jiems nelojalius tarybos narius ir nemokėti jų darbo verto užmokesčio.
Parlamentarai atmetė ir kai kurių kolegų siūlymus nustatyti kuklesnį atlygį.
Antai Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma argumentavo, kad siūlomas uždarbis prilygs visu krūviu dirbančio pedagogo ar kultūros darbuotojo darbo užmokesčiui.
Politikas siūlė nustatyti, kad tarybos nario alga siektų bent 15 proc. mero atlyginimo.
Beje, pavasarį išrinkti merai nebegali būti tarybų nariais, todėl prarado galimybę į kanceliarines išmokas.
Gali tekti netgi skolintis
Vis dėlto vieningo palaikymo parlamente sulaukusį dosnių algų savivaldybių tarybų nariams palaiminimą kritikuoja vos vienas kitas meras.
Ypač griežtai apie tai kalbėjo Joniškio vadovas Vitalijus Gailius.
Šis Liberalų sąjūdžio atstovas „Lietuvos rytui“ pripažino vis dar nežinantis, nuo ko teks nurėžti jau suplanuotas lėšas, kad būtų galima išmokėti algas tarybos nariams: „Turbūt teks skolintis.“
V. Gailiaus teigimu, Seimo dosnumas Joniškio rajono biudžete gali atverti iki 200 tūkstančių eurų skylę: „Mūsų savivaldybei tai labai reikšminga suma. Šis sprendimas apribos galimybę plėsti socialinių paslaugų apimtį. Ko nors neišvengiamai teks atsisakyti.“
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas irgi svarstė, kad atlyginimai politikams gali būti išmokami atsisakius kurios nors gatvės remonto ar planuoto klasių atnaujinimo.
„Mums šiemet algoms papildomai reikės 140 tūkst. eurų. Tai solidi suma Druskininkams. Ieškome lėšų kelioms klasėms įrengti buvusios bibliotekos patalpose. Šios sumos būtų užtekę per akis“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Tikėjosi prezidento veto
Bet kodėl parlamentarų dosnumu piktinasi tik V. Gailius, R. Malinauskas, Širvintų rajono vadovė Živilė Pinskuvienė, dar vienas kitas meras, o visiems kitiems viskas gerai?
Druskininkų vadovas įsitikinęs, kad merams turbūt paranku žarstyti savivaldybės biudžeto pinigus: „Juk ne savus dalins. Svarbu, kad tarybos nariai būtų patenkinti. Gal žodis „papirkti“ ne visai tinka, bet pamaloninti.“
R.Malinauskas neslėpė tikėjęsis, kad prezidentas vetuos Seimo priimtas įstatymo pataisas.
„Šis parlamentarų sprendimas nepaaiškinamas sveiku protu.
Aš maniau, kad to proto užteks Prezidentūroje. Juk paprasta suvokti, kad 800 eurų nereikia norint kelis kartus nuvažiuoti pas rinkėjus ar nusipirkti pieštukų.
Tarybos nariams buvome nustatę 290 eurų limitą išmokoms. Labai nedaug tarybos narių jį pasiekdavo.
Buvo mėnesių, kai išmokų iš viso niekas negaudavo.
Po 2009 metų krizės tas išmokas buvome susimažinę perpus ir to visai užteko“, – kalbėjo kurorto meras.
Nuo liepos eiliniai Druskininkų tarybos nariai kiekvieną mėnesį į rankas turėtų gauti po 723 eurus, komitetų ir komisijų pirmininkai – po 867 eurus.
„Tikrai ne kiekviename darbe gali tiek uždirbti, kiek čia, ateidamas į vieną posėdį per mėnesį“, – nuostabos dėl Vilniaus politikų sprendimo neslėpė R. Malinauskas.
Sprendimas glumina
V. Gailius įsitikinęs, kad Seimo priimtos pataisos prieštarauja šalies Konstitucijai. „Neišsprendus vienų problemų sukurtos naujos“, – mano liberalas.
Anot Joniškio rajono mero, skubėdamas išspręsti savivaldybes ištikusią krizę Seimas įteisino abejonių dėl skaidrumo kėlusias išlaidas.
„Reikėtų vadovautis veikiančiais įstatymais. Dabar skubame keisti įstatymą vien todėl, kad kažkas jo nesilaikė. O reikėjo tiesiog laikytis duotos priesaikos ir nesidvejinti, kai vieną dieną pas rinkėjus važiuoji kaip meras, o kitą – kaip tarybos narys“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V. Gailius.
Buvęs parlamentaras pripažino, kad savivaldybių tarybų nariai patiria išlaidų, susijusių su jų veikla, tačiau šie pinigai buvo kompensuojami, ir buvusi tvarka buvo gera, jeigu ja nepiktnaudžiauji.
V.Gailius taip pat neslėpė, kad laukė išsamesnių diskusijų Seime dėl šio įstatymo pataisų: „Dabar priimtas naujas reglamentavimas man nėra aiškus, pasigendu lygiateisiškumo. Mažinant biurokratiją vienur, reikėtų ją mažinti ir kitur. Tada jos atsisakykime ir verslo atžvilgiu, kad jam irgi nereikėtų pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.“
