Didžiulis būrys žurnalistų
Oficialiai Vilniaus NATO viršūnių susitikimas prasidėjo tik antradienį, tačiau pirmieji žurnalistai jau ankstų pirmadienio rytą rinkosi Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ – užsiėmė darbo vietas didžiulėje, žurnalistams skirtoje salėje, susipažino su erdve, tvarkėsi reikalingus dokumentus.
Uždarytame mieste žurnalistų judėjimui buvo numatyti autobusai, kurie kursavo tarp akreditacijų centro sostinės Gedimino prospekte, „Litexpo“ centro ir viešbučių, kuriuos organizatoriai buvo rekomendavę užsienio žurnalistams.
Virš tūkstančio viso pasaulio žurnalistų poreikiais viso viršūnių susitikimo metu nuolat rūpinosi šimtai savanorių, o vandens, kavos, sausainių ar sumuštinių nepritrūkdavo nė minutei.
Būtent tai labiausiai ir įsiminė užsienio šalių spaudos atstovams – patogus susisiekimas, nemokamas maitinimas ir itin paslaugūs darbuotojai.
Tiesa, dalis žurnalistų ne kartą pateko į keblią situaciją: pabaigę darbą „Litexpo“ tuo pačiu metu, kai iš šio centro turėdavo išvažiuoti didžiausio saugumo reikalaujančios delegacijos, jie net kelioms valandoms įstrigdavo autobuso stotelėje, mat gatvės būdavo visiškai uždarytos, o policijos pareigūnai delegacijų maršruto kryptimi neleisdavo eiti net pėsčiomis.
Atstumas – ne kliūtis
Trečią kartą į Lietuvą atvykusi žurnalistė iš Japonijos Ai Higuchi-Morimoto pasakojo, kad šis vizitas į Vilnių buvo šiek tiek kitoks nei visi iki šiol.
„Šį kartą atvykus pagalvojau, kad esu Ukrainoje – tiek daug Vilniuje buvo Ukrainos vėliavų, greičiausiai daugiau, nei Lietuvos vėliavų. Buvau labai nustebusi. Manau, kad Lietuva yra geriausia šalis remti Ukrainą. Jūs tikrai turite stiprią valią“, – gyrė ji.
Kiekvieną kartą Lietuvoje, anot japonų žurnalistės, krenta į akis šalies žalumas. „Daug medžių, daug ežerų, žmonės – labai malonūs. Kurį laiką gyvenau Paryžiuje, ir ten – labai daug šiukšlių gatvėse, visai kitaip, nei čia“, – įvertino ji.
Ai Higuchi-Morimoto teko dalyvauti ir pernai Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime. Moteris pasakojo, kad šios dvi patirtys ganėtinai skyrėsi.
„Madrido NATO viršūnių susitikime maistas buvo brangus, o čia žurnalistams maistas nemokamas. Čia, pavyzdžiui, antradienį, kai laukėme savo tiesioginės transliacijos ir sėdėjome ant laiptų, darbuotojai atnešė mums kėdžių prisėsti. Jūs – labai malonūs žmonės.
Bet Madrido samito patalpos buvo mažesnės nei čia. Čia yra du pastatai – žurnalistų erdvė yra atskirta nuo politikų susitikimų, spaudos konferencijų erdvės. Man pasirodė šiek tiek toloka, šiek tiek sudėtinga vaikščioti tarp šių erdvių“, – palygino ji.
Anot Japonijos žurnalistės, nepaisant atstumo, ir japonams pati svarbiausia šio NATO viršūnių susitikimo tema buvo Ukraina.
Visgi, žurnalistė pastebėjo, kad parama Ukrainai Japonijoje nėra tokia didelė, kaip NATO šalyse.
Ai Higuchi-Morimoto pabrėžė, kad Japonija neturi savo kariuomenės, todėl negali Ukrainai pasiūlyti ginkluotės, tačiau karo niokojamą šalį remia kitais būdais – pavyzdžiui, prietaisais, padedančiais su išminavimu, įvairiais apmokymais.
Kaip namuose
Tuo metu žurnalistas iš Turkijos Edebali Kocdemir Lietuvą pavadino savo antraisiais namais, mat Vilniuje prieš beveik dešimtmetį jis praleido šešis mėnesius – su studijų mainų programa „Erasmus“ studijavo Vilniaus universitete.
„Viskas apie Lietuvą man patinka. Kai prieš kelias dienas čia atvykau, jaučiausi labai gerai, kaip grįžęs į namus. Vilnius – nuostabus kaip visada. Tai labai žalias miestas, labai ramus, tylus“, – įvertino jis.
O ir pačiam NATO viršūnių susitikimui turkas priekaištų neturėjo.
„Renginys labai gerai suorganizuotas: internetas buvo labai greitas, neturėjome jokių problemų. Žurnalistams tai buvo labai gera patirtis“, – patikino jis.
Turkams, be abejo, įdomiausia buvo Švedijos narystės NATO tema, nes iki pat Vilniaus NATO viršūnių susitikimo Turkija blokavo švedų prisijungimą prie Aljanso.
„Tai buvo pirmoji tema Turkijoje apie NATO viršūnių susitikimą, o antroji – Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu. Šis susitikimas buvo labai svarbus Turkijai, Turkijos politiniams ryšiams su JAV“, – paaiškino jis.
Komplimentai organizatoriams
Nuo sekmadienio Lietuvoje viešinti žurnalistė Bojana Vincic iš Bosnijos ir Hercegovinos naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad Vilnius jai paliko itin gerą įspūdį.
„Šis miestas yra labai gražus, man patiko, kad jis toks žalias. Vilnius labai švarus – man tai labai svarbu“, – įspūdžiais dalijosi Bojana Vincic.
Žurnalistė pasakojo turėjusi galimybę pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, pasigrožėti miesto architektūra, apsilankyti sostinės restoranuose.
„Kainos baruose man pasirodė įprastos – normalu, kad kavinėse ir baruose yra brangiau, taip pat yra ir mūsų šalyje. Tačiau kainos Lietuvoje man nepasirodė per didelės“, – įvertino ji.
Moteris negailėjo pagyrų ir NATO viršūnių susitikimo organizatoriams.
„Samitas puikiai suorganizuotas. Viešbučiai, samito patalpos, autobusai – viskas. Neturiu priekaištų. Ir nesakau taip tik todėl, kad klausiate apie renginį jūsų šalyje. Kalbėjausi ir su savo kolegomis, sakiau, kad visiškai nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai. Tiesiog nežinojau, ko tikėtis“, – sakė ji.
Tuo metu daugiausiai dėmesio NATO viršūnių susitikimo metu Bojana Vincic skyrė būtent Bosnijos ir Hercegovinos narystės Aljanse galimybėms.
„Tačiau išgirdau, kad šio klausimo darbotvarkėje nebus“, – nusivylimo neslėpė ji.
Pabrėžė „Wagner“ klausimo svarbą
Antradienį į Lietuvą atvykęs italas Roberto Chinzari pasakojo dar neturėjęs galimybės tinkamai susipažinti su Vilniumi, tačiau pats NATO samitas jau spėjo palikti teigiamą įspūdį.
„Šiuo momentu viskas atrodo surengta tobulai – transportas labai gerai organizuotas, nuo viešbučio iki Vilniaus centro. Yra labai daug erdvės darbui. Pažiūrėsime, kaip bus toliau – nenoriu per anksti prisikalbėti“, – juokėsi italas.
R.Chinzari neslėpė laukiantis laisvesnių akimirkų, kad išbandytų Lietuvos patiekalus ir gėrimus. „Man labai smalsu dėl lietuviško maisto. Turite daug įvairaus alaus – man tai patinka“, – kalbėjo jis.
R.Chinzari pasakojo, kad tik pamačius Vilnių, pirmiausiai jį pribloškė miesto švara.
„Aš iš Romos, o šis miestas nėra švarus. Roma yra nuostabus, gražus, istorinis miestas, bet situacija su šiukšlėmis yra siaubinga. Vilniaus švara man paliko didžiulį įspūdį.
Dar vienas pirmasis įspūdis – kad Vilniuje daugiau Ukrainos vėliavų negu Lietuvos. Tvirta parama Ukrainos pasipriešinimui“, – kalbėjo italas.
Žurnalistas nurodė, kad daugiausiai dėmesio samito metu skirs tolesnės NATO paramos Ukrainai, narystės temoms, Švedijos klausimui.
„Italijai taip pat labai svarbus klausimas, kuris galimai nebus darbotvarkėje, yra situacija Viduržemio jūroje – patiriame didelį spaudimą dėl migrantų.
Be to, svarbi situacija dėl Afrikos – pavyzdžiui, praeitą savaitę pasirodė informacija apie J.Prigožiną ir „Wagner“. „Wagner“ turi galią Afrikoje ir yra pasiryžę čia sukelti rimtų problemų.
Todėl NATO turėtų prisiminti ir pietinę sieną – ne tik rytinę. NATO jau yra pasaulinis žaidėjas“, – pabrėžė R.Chinzari
Įsiminę patiekalai
Pirmaisiais įspūdžiais apie Vilnių bei čia vykusio NATO viršūnių susitikimo organizavimo kokybę pasidalino ir pirmą kartą visateisiškai tokiame susitikime dalyvavusios Suomijos atstovai.
Kartu kalbėję Suomijos nuolatinės atstovybės prie NATO atstovas spaudai Joonas Suni bei atstovybės politinių reikalų koordinatorė Salia Manninen atskleidė, kad jų vizitas ėjo kaip per sviestą.
„Iki šiol viskas vyko itin sklandžiai, patalpos atrodo nuostabiai, – apie „Litexpo“ antradienį kalbėjo suomiai. – Neseniai atvykome, todėl dar visko nematėme, bet labai didelį įspūdį paliko aptarnavimas bei maitinimas – puikūs cinamono suktinukai! Kol kas viskas einasi puikiai, patirtis – labai gera.“
Suomijos delegacijos atstovai Joonas ir Salia Vilniuje lankėsi pirmą kartą, todėl buvo ypač susidomėję tradicine Lietuvos virtuve, kuri, anot jų, primena namus.
„Atvykome sekmadienį, todėl prieš renginį turėjome šiek tiek laiko išbandyti lietuvišką virtuvę. Paragavome šaltibarščių, kurie mums labai patiko. Taip pat valgėme cepelinus ir bulvinius blynus su varške“, – įspūdžiais dalinosi jie.
„Tai labai smagu mums, kaip suomiams. Mes gyvename Briuselyje ir retai turime galimybę valgyti tokį maistą. Suomių maistas nėra taip toli nuo lietuviško, jis turi daug panašumų – mes taip pat valgome daug bulvių ir vartojame grietinę“, – juokėsi Suomijos atstovai.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje buvo pirmasis toks susitikimas, kai Suomija dalyvavo kaip visateisė Aljanso narė. J.Suni ir S.Manninen atskleidė, kad pagrindinis šios šalies siekis šiame susitikime buvo priartinti kaimyninę Švediją prie Aljanso.
Delegatai džiaugėsi, kad šis klausimas išsisprendė dar prieš prasidedant susitikimui – pirmadienį vakare NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie pasikeitusią Turkijos prezidento poziciją dėl Švedijos narystės Aljanse – Ankara šios šalies prašymo prisijungti prie NATO nebeblokuoja.
„Tema, kuri mus labiausiai domino, buvo Švedijos situacija, tai buvo pagrindinis mūsų tikslas – sustiprinti Švedijos integraciją į NATO. Gerai, kad tai buvo išspręsta“, – džiaugėsi suomiai.
„Taip pat, žinoma, Ukraina ir pagalba jai yra kitas pagrindinis dalykas“, – pridūrė jie.
Beje, pastangose priartinti Švedijos narystę NATO aljanse aktyviai dalyvavo ir Suomija. Prie to tam tikru lygiu prisidėju ir J.Suni su S.Manninen.
„Vyko trišaliai Suomijos, Švedijos ir Turkijos (kartu su NATO) susitikimai. Paskutinis vyko Briuselyje praėjusį ketvirtadienį“, – priminė Vilniuje viešintys Suomijos delegacijos atstovai.
Susitikimo detalėmis jie nepasidalino, tačiau dar kartą pasidžiaugė nuoseklių pastangų rezultatais: „Bet mes žinome, kokia padėtis yra dabar. Viskas labai gerai.“
Iškart po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs JAV prezidentas J.Bidenas išvyko į Suomijos sostinę Helsinkį.
„Suomiai tuo labai džiaugiasi ir labai laukia JAV prezidento“, – pabrėžė Suomijos nuolatinės atstovybės prie NATO atstovai.
