Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kuriame vyko svarbiausi lyderių susitikimai, ketvirtadienio rytą ši paslaptinga migla buvo kiek prasklaidyta.
Žiniasklaidos atstovai savo akimis galėjo išvysti renginio užkulisius ir pasivaikščioti koridoriais, kuriais žengė ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ir kiti.
Kas laukė Aljanso lyderių už fotoaparatų objektyvų ir kamerų? Kaip atrodė jų diena ir kokių pageidavimų turėjo maistui bei gėrimams?
Ko nematė nei žiūrovai, nei žurnalistai?
NATO viršūnių susitikimas „Litexpo“ buvo organizuojamas pagal griežtus Aljanso pateiktus reikalavimus – improvizacijai vietos čia buvo nedaug. Didžiausi reikalavimai lietė saugumo klausimus. Būtent dėl saugumo ir reikalingos infrastruktūros „Litexpo“ centre buvo įrengtas „namas name“ – patalpos buvo specialiai pritaikytos, kad atitiktų iškeltus tikslus.
Pirmoji Aljanso viršūnių susitikimo diena prasidėjo nuo standartinės procedūros – visi lyderiai žengė specialiu mėlynuoju kilimu, už jų buvo sienelė su atitinkama NATO simbolika ir viršūnių susitikimo Vilniuje logotipu.
Prieš šią sienelę buvo įrengta erdvė fotografams, operatoriams ir žurnalistams. Jie galėjo fiksuoti praeinančius lyderius, užduoti jiems klausimus.
Ant mėlynojo kilimo buvo išdėstyti trys mikrofonai. Nors NATO vadovams buvo numatytas konkretus laikas, kada jie vienas po kito žengia ant kilimo, kai kuriems jų užtrukus, ateidavo ir kiti, tad keli lyderiai kartais komentarus teikdavo vienu metu.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie pro žiniasklaidos atstovus praeidavo kaip pro sieną. Pavyzdžiui, nei pirmąją, nei antrąją dieną komentarui nesustojo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Beje, kai kurie NATO šalių-narių vadovai pasisakymus prieš tarptautinę žiniasklaidą teikdavo savo gimtosiomis kalbomis – pavyzdžiui, Lenkijos prezidentas Andzejus Duda, Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas.
Kartais žurnalistai po pasisakymo paprašydavo, kad trumpas komentaras ar atsakymas į klausimą nuskambėtų ir anglų kalba.
Kas laukė už specialios erdvės, į kurią praėję pro žiniasklaidą žengdavo lyderiai, pašalinės akys nebematė. Iki šiandien.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktorius Petras Zapolskas žiniasklaidos atstovams surengtoje specialioje ekskursijoje pasakojo, kad po mėlynojo kilimo NATO lyderiai įeidavo į specialią VIP patalpą.
„Į šią zoną galėjo patekti tik keturi žmonės – valstybės arba vyriausybės vadovas, užsienio reikalų ir gynybos ministras bei dar vienas vyriausiasis patarėjas“, – pažymėjo P.Zapolskas.
Erdvę, kurioje buvo įrengta VIP zona, reikėjo kardinaliai transformuoti – anksčiau ji buvo atvira, o dabar čia pastatyta tarsi didžiulė palapinė. Joje – stalai ir foteliai, kur lyderiai galėjo prisėsti pasiilsėti ar šnektelėti.
Akcentuojama, kad visi viršūnių susitikimui panaudoti baldai buvo gaminami Lietuvoje. Samitui pasibaigus tai, ką bus galima perduoti, pereis į Turto banko rankas.
Šia erdve buvo bandoma sukurti Lietuvos miško reginį – sienos dekoruotos fototapetais su lietuviško miško vaizdais, floristikos meistras Mantas Petruškevičius įrengė sodelį, kuriame auga nedidukai medeliai ir krūmai.
„Anksčiau čia augo gražus medis, bet, kadangi uždengus stogą jis pradėjo labai greitai mesti lapus ir mirti, tai vos ne paskutinį mėnesį teko su juo atsisveikinti, perkelti į kitus miškus, tad nuspręsta padaryti kažką panašaus“, – aiškino protokolo žinovas.
Yra ir priežastis, kodėl sodelyje – medeliai ir krūmai, o ne gėlės. Esą didžioji dalis gėlių rūšių turi politines konotacijas, be to, yra žmonių, kurie yra joms alergiški.
„M.Petruškevičius sukūrė visiems labai patikusį miško įspūdį, kuris labai gerai įsipaišė į bendrą konceptą ir visiems labai patiko“, – tikino P.Zapolskas.
Iš viso valstybių vadovai VIP zonoje praleido iki pusantros valandos – tiek, kiek truko visų jų atvykimo procedūra.
Į poilsio erdvę jie galėdavo užsukti ir vėliau, po specialių sesijų. Ne tik pasiilsėti, bet ir užkąsti, nes greta įrengta valgymui ir atsigaivinimui skirta zona.
Būtent ši patalpa laikoma antra pagal saugumą, nes į ją gali patekti tik keturi minėti asmenys.
Pagal pateiktus reikalavimus buvo nurodyta, kokios turi būti lubos, baldai ir net kilimai. Visos grindys buvo išklotos mėlynais ir pilkais kilimais, mėlynos užuolaidos dengė visas vidines „Litexpo“ sienas.
Tam prireikė net 14 tūkst. kv. m. nedegių užuolaidų.
Sienų pertvaroms medžiagas vežė dešimtys vilkikų, vien statybos darbams pasitelkta 30 aukščiausios kvalifikacijos statybininkų. Buvo išklota 150 km interneto laidų, įrengta tūkstančiai jungčių, patiesta per 16 tūkst. kv. m kilimo.
Pozavo nuotraukai
Iškart po VIP zonos, kai susirinko jau visi NATO vadovai, lyderiai buvo pakviesti į vadinamosios family photo (visų lyderių nuotraukos, aut.past.) vietą. Šalia jos – ir trys veidrodžiai, į kuriuos žvilgtelėti galėjo nuotraukai netrukus pozuosiantys prezidentai ar premjerai.
Iš pradžių jie buvo kviečiami po vieną – juos pasitiko, ranką paspaudė ir bendrą nuotrauką pasidarė Aljanso generalinis sekretorius J.Stoltenbergas ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Papozavę atskirai, vadovai stojo bendrai nuotraukai.
Beje, paskutinis į šią procedūrą atvyko J.Bidenas, kuris vienintelis abi viršūnių susitikimo dienas atkeliaudavo per atskirą erdvę, mėlynuoju kilimu jis nežengė.
Bendrai nuotraukai lyderių buvo paprašyta žiūrėti į kameras ir nejudėti aštuonias sekundes. „Nežinau, kodėl būtent aštuonias sekundes, nes kitur prašoma ilgiau“, – pastebėjo P.Zamolskas.
Iškart po bendros nuotraukos lyderiai keliavo koridoriais iki pagrindinės posėdžių salės. Joje jų jau laukė toliau nuo apskritojo stalo sėdintys šalių delegacijų nariai.
„Čia buvo taikoma formulė 1+4. Valstybių vadovai pasirinko, kas jiems asistuos. Praktiškai visos delegacijos rinkosi užsienio reikalų ir gynybos ministrus, patarėjus užsienio politikai arba nacionaliniam saugumui“, – sakė Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktorius.
Beje, pakeliui į pagrindinę salę NATO vadovai praėjo daugybę kitų specialiai įrengtų patalpų, kuriomis naudojosi vėliau, tarp jų – nedidukės spaudos konferencijų salės, kurias sau galėjo užsisakyti kiekvienos valstybės atstovai.
Netoliese – ir dvišaliams susitikimams skirti kambariai. Jie – nedideli, priekyje stovi du foteliai vadovams, staliukas su vandens buteliukais. Visi jie – praktiškai vienodi, kad visiems būtų sukurtos tokios pačios sąlygos. Šiuos kambarius delegacijos turėjo rezervuotis iš anksto.
Delegacijų narių irgi laukė specialios darbui skirtos patalpos. Jose daugiausiai galėjo būti 80 asmenų – maždaug po du iš kiekvienos šalies-narės.
Be kita ko, yra ir rūkymui skirta erdvė. „Rūkančių buvo, bet, ar tarp jų buvo valstybių vadovų, negaliu pasakyti“, – šyptelėjo P.Zamolskas.
Svarbiausia patalpa reikalavo didžiausių saugumo priemonių
Iki pagrindinės salės NATO lyderius sekti galėjo tik vienas pagrindinis – vadinamasis „auksinis“ – jų apsaugos darbuotojas. Jis saugomą asmenį stebėdavo iš specialios erdvės, kurioje yra vaizdas, bet nėra garso. Taigi girdėti, kas aptarinėjama, asmuo negalėdavo.
Buvo ir specialus kambarys, kuriame tam tikri delegacijų nariai galėjo klausytis, kas vyksta pagrindinėje salėje. Daugiausia tai buvo žmonės, kurie konspektuoja, kas yra kalbama.
Įžengdami į pagrindinę salę, net ir NATO lyderiai už durų turėjo palikti telefonus. Joje vyko svarbiausi sąjungininkų susitikimai, buvo tvirtinamas pagrindinis renginio dokumentas.
Sesija prasidėjo nuo J.Stoltenbergo ir G.Nausėdos pasisakymų. Jie buvo transliuojami viešai.
Tiesa, pasirodo, išėjus žiniasklaidos atstovams ir pokalbiams liekant už uždarų durų, mūsų prezidentas vietą prie NATO generalinio sekretoriaus turėjo užleisti ir grįžti į būtent Lietuvos vadovui skirtą kėdę.
Praktiškai visos užsienio delegacijos gyveno Vilniuje. Tačiau vien JAV delegaciją sudarė net per tūkstantis asmenų, todėl daliai jų teko apsigyventi Kaune. Skaičiuojama, kad iš viso NATO viršūnių susitikime dalyvavo apie 4,5 tūkst. svečių iš užsienio, įskaitant žurnalistus.
„Amerikiečių atvažiavo net 1200, iš viso – 21 lėktuvas, įskaitant ir prezidento“, – nurodė P.Zamolskas.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje svečiams buvo išnuomoti 178 automobiliai, 145 mikroautobausai, 10 autobusų, o laisvas jų judėjimas buvo užtikrintas dalyje Vilniaus visiškai sustabdžius eismą.
Įdomu ir tai, kad visi delegacijų nariai iš Lietuvos išsivežė ir po dovanų krepšelį, jame – atšvaitas, užrašų knygelė ir trys liofilizuotų uogų bei viena liofilizuotų ledų dėžutė.
„Tokio dėžutės pas mus dabar labai madingos, dar ne visi apie tokias žino. Irgi visiems labai patiko“, – pasidžiaugė protokolo žinovas.
Ką valgė ir gėrė?
Ką valgė ir gėrė svarbiausi pasaulio lyderiai? NATO susitikimo metu maitinimo paslaugas už 605 tūkst. eurų teikė bendrovės „Konsultacijos verslui“ pasitelktos įmonės „Taurakalnis“ ir „Benerta“.
Jie specialiose zonose galėjo tiek užkandžiauti, tiek atsigerti įvairių gėrimų, tiek ir gauti karštą patiekalą. Pastarasis buvo atsirenkamas vengiant „nekorektiško maisto“, pavyzdžiui, kiaulienos. Vyravo mėsos (vištienos, jautienos) ir žuvies patiekalai.
Maistą gaminantiems ir gėrimus tiekiantiems asmenims buvo pateikta nemažai reikalavimų.
„Vienoje vakarienėje, nepasakysiu, koks buvo meniu, bet buvo 18 specialių reikalavimų, kuriuos mes įgyvendinome. Tai specialių reikalavimų maitinimui buvo labai daug. Pavyzdžiui, asmuo nevalgo jautienos, negeria alkoholio, geria tik dietinę „Coca cola“.
Būtent dietinė „Coca-cola“ yra vienas iš mėgiamiausių gėrimų, jos geriama iš tiesų daug“, – atskleidė P.Zamolskas.
Dar viena ypatinga detalė – NATO lyderių ir jų delegacijų susidomėjimas lietuviškomis uogomis.
„Taurakalnis“ nupirko 120 kilogramų braškių ir 10 litrų žemuogių. Jos visos buvo labai skanios. Buvo delegatų, kurie klausė, kas tai per uogos, nes daugelyje šalių tokių uogų nėra“, – pasakojo protokolo žinovas.
Be to, vengiama patiekalų, kurių sudėtyje yra riešutų ir kitų alergenų. Prie kiekvieno patiekalo buvo anglų ir prancūzų kalbomis pridėtas prierašas su visomis sudedamosiomis dalimis.
