„Tai buvo nuobodi gerąja prasme kalba“, – įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus, pabrėžęs, kad būtent šios kalbos neistoriškumas ir yra maloniausia viso šio renginio dalis.
Aplinkybės šventės nesugadino
Pirmą kartą JAV prezidentas į lietuvius kreipėsi 2002 metais – to meto Amerikos lyderio Georgo Busho kalba Vilniaus rotušės aikštėje susirinkusiems žmonėms iki šiol vertinama kaip pakreipusi Lietuvos kelią.
80-erių J.Bidenas – vos antras JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje, tad nenuostabu, kad pasiklausyti jo žodžių į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą sugūžėjo šimtai Lietuvos ir JAV vėliavėlėmis mosuojančių žmonių, neišsigandusių, kad plieskiant saulei valandų valandas turės laukti eilėje negarantuotos galimybės savo akimis išvysti 46-ąjį JAV prezidentą.
Nors renginio atmosfera – itin šventiška, o jam pasibaigus universiteto kiemelį žmonės paliko išsišiepę ligi ausų, pats kalbos turinys įsimintinų frazių istorijos vadovėliams nepaliko.
Tiesioginė žinutė rinkėjams
Viešųjų ryšių ekspertas M.Katkus naujienų portalui lrytas.lt teigė manantis, kad J.Bideno kalba lietuviams buvo nuobodi gerąja prasme. Anot jo, kalbos turinys buvo nuglaistytas, skirtas publikai palinksminti ir savo rinkėjams Amerikoje parodyti, kad J.Bidenas rūpinasi ne tik Ukrainos problemomis.
M.Katkus priminė, kad Demokratų partija, kuriai ir priklauso dabartinis JAV prezidentas, dažnai pakritikuoja J.Bideną, jog šis neva rūpinasi tik Ukraina, o ne, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje badaujančiais žmonėmis.
„J.Bidenas palietė visus tuos aspektus – paminėjo ir klimato kaitą, ir žemų pajamų asmenis Afrikoje bei Lotynų Amerikoje, o tai buvo tiesioginė jo žinutės transliacija jo rinkėjams, kurie tą kalbą galėjo žiūrėti per CNN ar kitus užsienio žiniasklaidos kanalus, nes aprašyti NATO susitikimą buvo atvykęs gausus būrys žurnalistų“, – įvertino viešųjų ryšių ekspertas.
Ukrainos dėmuo
Tuo metu apie Ukrainą, anot M.Katkaus, J.Bidenas kalbėjo aptakiai ir pozityviai, priminė apie JAV paramą ukrainiečiams, žadėjo šalį remti toliau, bet tuo pačiu ir pasiuntė savotišką žinutę Volodymyrui Zelenskiui, jog šis „negali tikėtis iš NATO visko, nes ir taip iš mūsų visko daug gauna“.
„Ar mes tikėjomės daugiau? Aišku, tikėjomės daugiau, bet jis sunkiai būtų galėjęs pasakyti, kad NATO pakvietė Ukrainą. Tačiau jis išreiškė savo tikėjimą, kad visa tai bus“, – pastebėjo ekspertas.
O ukrainiečius užtikrinančių žodžių J.Bideno kalboje, kaip pastebėjo M.Katkus, buvo nemažai. Kalbėdamas retorinėmis figūromis J.Bidenas gana sėkmingai įtikinėjo, kad jam rūpi Ukraina.
Pasak M.Katkaus, dabartinis JAV prezidentas turi tendenciją kalbų metu atsipalaiduoti ir prišnekėti to, ko jam neleista šnekėti.
„Tačiau vakar jis buvo tikrai labai geros formos, kalbėjo nuostabiai, sklandžiai“, – teigė jis.
Žinutė Lietuvai
J.Bidenas savo kalboje prisiminė Lietuvos istoriją, paminėjo ne vieną lietuvišką detalę. M.Katkus spėjo, kad lietuvių kilmės JAV senatorius Dickas Durbinas papasakojo J.Bidenui apie Ilinojaus lietuvius, apie Lietuvą.
„Turinio prasme tai buvo atsargi, saugi, labai šilta, labai draugiška sąjunginės šalies vadovo kalba, kuris, panašiai, kaip ir V.Zelenskis, čia jautėsi kaip namie“, – svarstė jis.
Visgi, M.Katkus nesutiktų su teigiančiais, kad ši J.Bideno kalba buvo istorinė, o ir lyginti šios kalbos su buvusio JAV prezidento Georgo Busho kalba, pasakyta Vilniuje 2002 metais, jo įsitikinimu – negalima.
„G.Bushas atvažiavo pas mus, kai mūsų situacija buvo panaši į Ukrainos – tik mes tuo metu nelabai to supratome. G.Busho žinutė buvo tokia, kad Amerika pagaliau atėjo, kad Lietuvos nepaliks, apgins.
Tą kartą tai buvo istorinė kalba būtent dėl to, kad mes nežinojome, kur mes esame, nebuvome Europos Sąjungos nariais. G.Bushas mums sudėjo visus taškus ant i. Tačiau tokio konteksto pakartojimo negalima tikėtis jokiais būdais.
Lietuva yra normali, stabili, net šiek tiek nuobodi Vakarų pasaulio valstybė. Vienintelė egzotika – kad už mūsų sienos yra Baltarusija su Rusija. Tačiau tai, kaip pavyko viršūnių susitikimas, kaip atrodo mūsų ekonomikos rodikliai, mūsų tarptautinis įsivaizdavimas – esame normali, senųjų Vakarų dalis.
Tad tokioje šalyje J.Bideno atvažiavimas negali kažko esmingai pakeisti. J.Bidenas yra mūsų sąjungininkas, mes tai žinome ir jis tai žino“, – pabrėžė M.Katkus.
Todėl ir šios kalbos reikšmės Lietuvai nėra jokios ir negalėjo būti, įsitikinęs ekspertas.
„Koks užsienio lyderis, dabar pas mus atvažiavęs, pasakytų istorinę kalbą? Nepasakytų niekas. Niekas nesitiki, kad kas nors Danijoje išgirs užsienio vadovo istorinę kalbą. To nesitiki, nes jie patys kuria savo istoriją, jų klausimai jau išspręsti. Tai mes lygiai taip pat jau visus klausimus su Vakarais esame išsprendę“, – pabrėžė jis.
Visgi, būtent tai, anot jo, ir yra geriausia dalis – jausmas, kad Lietuva iš nieko nebeturi laukti istorinių kalbų, kad niekas neabejoja Lietuvos statusu, laiko Lietuvą lygiaverte partnere.
L.Kojala: žinutė lietuvius turėtų pradžiuginti
Tuo metu gyvai J.Bideno kalbos klausęsis Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala svarstė, kad ši kalba savaime jau yra reikšmingas įvykis.
„Žinutė buvo bendra – kad Lietuvos ir JAV santykiai yra labai stiprūs, ir tai iliustravo pats faktas, jog J.Bidenas šią kalbą sakė, norėjo, kad ji nuskambėtų visiems Lietuvos gyventojams, o kartu, be abejo, – ir visam pasauliui.
Manau, kad tai savaime reikšmingas įvykis. Ir tas J.Bideno noras pažymėti Lietuvos istorijos raidą, Sausio įvykių aukas, faktą, kad JAV niekada nepripažino sovietinės okupacijos taip pat rodo, kad santykiai tarp Lietuvos ir JAV šiandien yra labai tvirti, tačiau taip pat buvo labai stiprūs ir anksčiau“, – įvertino L.Kojala.
Politologas pripažino, kad net jeigu iš J.Bideno kalbos vieno ar dviejų svarbiausių sakinių, kurie galėtų būti cituojami net po kelerių metų, nebuvo, visgi, bendra JAV prezidento žinutė, anot L.Kojalos, lietuvius turėtų labai džiuginti.
„Kai atvyko G.Bushas jaunesnysis, Lietuva tik integravosi į NATO, į Europos Sąjungą, įrodinėjo, kad yra verta būti Vakarų šalių klube kaip pilnavertė jų narė. Netrukus po kalbos ja ir tapome.
O dabar J.Bidenas atvyko į šalį, kuri jau yra viską, ką reikia, įrodžiusi, pasiekusi puikių pergalių tarptautinėje politikoje ir kuri yra labai svarbi JAV sąjungininkė stiprinant mūsų bendras vertybes, kaip demokratija“, – skirtingus dviejų JAV prezidentų kalbų kontekstus pabrėžė politologas.
