„Vaikštom Senamiestyje, apžiūrinėjame delegacijas, viešbučius ir naudojamės proga, kad galima eiti gatvių viduriu – automobilių nėra, Senamiestis pėstiesiems, nuostabu. Prieinam Basanavičiaus aikštę, ten šioks toks sujudimas, daug juodų busikų, apsaugos, policininkų. Žiūriu Etno dvare lyg ir turkų delegacija vakarieniauja. Prieinu prie lietuvės policininkės, kuri perimetrą prižiūri, pasitikslinu dėl turkų, lyg ir patvirtina, kad jie. Tada juokais bandau įspėti:
– Jei čia turkai lietuviško maisto nori paragauti, gal ne pats geriausias kabakas, jie čia rizikuoja, sustos jų skrandžiai, gal reiktų juos įspėti.
Policininkė nepasimeta ir nokautuoja:
– Žinot, jei taip nuoširdžiai, man visiškai nerūpi, kur jie po to viduriuos.
Ir juokiasi“, – savo Facebook paskyroje rašo K. Žukauskas.
Anot K. Žukausko, tokia situacija pasikartojo dar ne kartą. Visuomeninis veikėjas palygino Lietuvą su autoritarinėmis valstybėmis, kur į policininko pusę net baisu pažiūrėti. Tokiose valstybėse ne tik baisu pajuokauti, bet ir rizikuoji būti parplukdytas ant žemės ar dar blogiau – sulaikytas. Tai geras požymis, nes pagaliau Lietuva gali sakyti, kad saugos tarnybos pareigūnai savo šalyje jaučiasi laisvi ir saugūs ir nebijo kiekvieno praeivio. Lietuvoje nėra psichozės ir baimės – tokią nuomonę išsakė K. Žukauskas.
„Policininkė atgal atšovė riebiau nei tikėjausi, kitoje vietoje Pilies gatvėje ginkluotų lietuviškų kareivėlių prašiau nenušauti mano bendrakeleivių, dar bandžiau juokais prasmukti į Šv. Jonų kiemą, kur ruošiasi Bideno kalbai – ir visur atgal gavau tik juoką ar bent šypsenas. Jokio streso, susikaustymo, jokio aprėkimo, kad nereikia čia pokštauti su tarnybomis“, – rašo K. Žukauskas.
