Antradienio vakarą į specialiai surengtą iškilmingą vakarienę renkasi NATO lyderiai, o tokį patį susitikimą prie bendro stalo turi ir atvykę užsienio reikalų bei gynybos ministrai.
NATO šalių-narių diplomatai susitiko šalia Katedros aikštės esančiuose Valdovų rūmuose. Tiesa, į Valdovų rūmuose vykstančią vakarienę atvyko ne tik užsienio, bet ir Lietuvos politikai: premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir kiti.
Į šventę atvyko ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas bei Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.
Kalbą vakarienės metu planuoja sakyti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Maždaug tuo pačiu metu Prezidentūroje su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene vakarieniauja Aljanso lyderiai su savo antrosiomis pusėmis.
Iškilminga vakarienė atgarsių susilaukė dar vasaros pradžioje. Maisto tiekimo sutartį Prezidentūra pasirašė su UAB „Zizi namai“, pirkimo vertė – 36 tūkst. eurų. Ši įmonė valdo Klaipėdoje įsikūrusį restoraną „Monai“, kuris yra ne kartą patekęs į geriausiai vertinamų restoranų 30-tuką.
Kaip anksčiau rašė portalas tv3.lt, NATO šalių vadovai skanaus ir lietuviškų patiekalų: juodos ruginės duonos, plakto sviesto, žuvies, paukštienos, taip pat bus galima pasirinkti ir vegetariškų valgių.
Aljanso lyderiams bus siūlomas raudonas ir baltas vynas, aperityvas, digestyvas, arbata ir kava.
Apie NATO šalių lyderių vakarienę Prezidentūroje skaitykite čia.
G.Landsbergis: prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra
Kalbą susirinkusiems ministrams sakė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Sveiki atvykę į Valdovų rūmus šiai trumpai atokvėpio akimirkai – tikrai pelnytai, bet greitai prabėgsiančiai – kaip lietuviška vasara“, – savo sveikinimo kalbą ministrams pradėjo G.Landsbergis.
„Šį vakarą pradėjome nuo partizanų – miško brolių ir sesių, kovojusių su sovietais už Lietuvos laisvę 1940–1950-aisiais, dainų. Tūkstančiai jų buvo kankinami ir nužudyti, dar šimtai tūkstančių lietuvių buvo ištremti į Sibirą ar Gulago stovyklas.
Tačiau nepaisant sunkiai suvokiamos priespaudos, šie žmonės išsaugojo laisvės siekį per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų ir padėjo mums visiems atkurti tokią Lietuvą, kurią dabar matote prieš savo akis – išdidžią, laisvą, nepriklausomą ir taikią.
Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – kalbėjo ministras.
Lietuva atgimė, kalbėjo G.Landsbergis, kai skambant „Permainų vėjo“ dainos akordams griuvo Berlyno siena, o mūsų kontinentas ir vėl pradėjo gyventi taikos viltimi.
„Praėjus trims dešimtmečiams po tos permainų akimirkos permainų vėjo dvelksmą pakeitė oro pavojaus sirenos, „The Scorpions“ pakeitė „Permainų vėjo“ žodžius, o Europą padalinusi siena ir vėl išaugo. Žemyne vėl siaučia karas, o mums tenka prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis.
Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą iš Vilniaus siunčiama žinia pasauliui yra aiški – privalome būti solidarūs ir stiprūs. Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę.
Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi“, – dėstė jis.
G.Landsbergis pabrėžė, kad mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi.
„Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato. Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame.
Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – įsitikinęs politikas.
G.Landsbergis prisiminė Lietuvai itin svarbius buvusio JAV prezidento žodžius.
„Kuomet prieš 21 metus JAV prezidentas Georgas W. Bushas tūkstančių prie Rotušės aikštės susitikusių žmonių akivaizdoje pakvietė Lietuvą į NATO, jis taip pat pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis – deja, vos keli miško broliai sulaukė šios akimirkos.
Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso ar po tamsios nakties išauš diena. Negalime praleisti šios galimybės! Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – įsitikinęs G.Landsbergis.
