Anot Eltos kalbinto VU TSPMI profesoriaus, politologo T. Janeliūno, NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas netaikyti Ukrainai narystės Aljanse reikalavimų nėra sensacinga naujiena.
„Iš Lietuvos, kitų valstybių buvo tikimąsi ryžtingesnio įpareigojimo, kad Ukraina taps NATO nare, buvo tikimąsi žymiai konkretesnių terminų. Bandymas narystės veiksmų plano atsisakymą pateikti kaip savotiškai labai rimtą žingsnį, aišku, turbūt yra pastanga ieškoti kažkokių gerų pusių tame sprendime, nors faktiškai dėl to, jog narystės NATO veiksmų plano nebereikia šalys narės buvo bemaž de facto sutarusios gerokai anksčiau. Tai čia šiuo atveju nėra kažkokia sensacinga naujiena“, – dėstė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, džiugu, kad NATO viršūnių susitikime sutarta dėl papildomos paramos nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, tai užgožia neaiškumas dėl Ukrainos galimybių tapti Aljanso nare.
„Kiti praktiniai klausimai, susiję su papildomos karinės paramos teikimu, aš manau, Ukrainai yra visada geros žinios. Bet, jeigu kalbėtume apie narystės NATO perspektyvą ir kelią artimiausiu metu, tai ji apibrėžta vis dar pakankamai abstrakčiai ir tikrai nėra aišku, kokios yra tos sąlygos, koks tos evoliucijos kelias būtų pakankamas, kad Ukraina aiškiai galėtų įsivaizduoti, kokiu metu ji taptų NATO nare“, – aiškino profesorius.
T. Janeliūnas skeptiškai vertino ir sprendimą įkurti NATO ir Ukrainos tarybą. Anot jo, toks formatas veikiau tarsi tam tikra priedanga, dar viena papildomas bendradarbiavimo platforma, kuri, deja, neatstos pilnateisės Ukrainos narystės NATO.
„Tai, sakyčiau, yra šiokia tokia priedanga. Taryba, kaip papildomas institucinis darinys, aišku, gali būti naudingas, aptariant įvairius bendradarbiavimo aspektus arba kaip papildomas platforma Ukrainai išsakyti savo lūkesčius. Bet pati taryba niekaip nepakeičia nei pilnateisės narystės NATO, nei praktiškai suteikia kažkokių iki šiol neišnaudotų galimybių, kurias NATO šalys turi, remiant Ukrainą. Kol kas sunku pasakyti, ar ta NATO ir Ukrainos taryba iš tikrųjų galės tapti kažkuo labiau vertingu negu dabar egzistuojantys dvišaliai santykiai tarp konkrečių, atskirų NATO narių ir Ukrainos“, – kalbėjo politologas.
Profesorius teigė manantis, kad tos NATO šalys, kurios siekė aiškesnės Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, šiuo viršūnių susitikimo Vilniuje nusivils.
„Baltijos šalys, Lenkija turėjo žymiai tvirtesnę poziciją (dėl Ukrainos kvietimo į NATO – ELTA), bet kaip tik va šita valstybių narių grupė visgi savo pozicijos iki galo, matyt, nesugebėjo įtvirtinti ir labiau sprendimus, matyt, nulėmė atsargesnių valstybių argumentai. Ir mes turime tokį ganėtinai netvirtą galutinį kompromisą“, – reziumavo T. Janeliūnas.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
