Tačiau jau antradienį sąjungininkės pasiūlė Ukrainai iš trijų elementų sudarytą paketą, kuris esą padėtų priartinti Ukrainą prie NATO.
„Pirmiausiai – daugiametė pagalbos programa Ukrainai, kuri leistų Ukrainai priartėti prie NATO standartų, atsisakyti sovietinės ginkluotės ir parengties.
Taip pat pradėsime NATO-Ukrainos tarybą – tai bus forumas, skirtas sprendimams priimti ir vykdyti krizines konsultacijas. Jame kalbėsimės kaip lygiaverčiai partneriai.
Patvirtinome, kad Ukraina taps NATO nare. Susitarėme atsisakyti reikalavimo taikyti NATO narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP). Tai iš esmės pakeis Ukrainos narystės kelią nuo dviejų žingsnių proceso iki vieno žingsnio“, – nurodė NATO generalinis sekretorius.
Tačiau pats kvietimas prisijungti prie Aljanso Ukrainai bus pateiktas tada, „kai dėl to bus susitarta sąjungininkų tarpe ir kai Ukraina atitiks sąlygas“.
„Tai yra stiprus paketas, kuris siūlomas Ukrainai, ir aiškus kelias link narystės NATO“, – tikino jis.
J.Stoltenbergas taip pat nurodė, kad sąjungininkės patvirtino „išsamiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo pabaigos“, jie skirti kovoti su dviem pagrindinėmis grėsmėmis – Rusija ir terorizmu.
Be to, derybų metu sąjungininkės įsipareigojo į krašto gynybą investuoti bent 2 proc. BVP kasmet.
NATO vadovas nurodė, kad sąjungininkės aptarė ir Kinijos klausimą, tačiau jos neįvardijo kaip priešininkės.
„Turėtume toliau bendrauti su Kinija, tačiau Pekino užimama tvirta pozicija kelia grėsmę mūsų saugumui“, – teigė jis.
J.Stoltenbergas taip pat sureagavo į griežtą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Aljanso narių sprendimas neįvardyti konkretaus Ukrainos prisijungimo prie NATO tvarkaraščio yra „absurdiškas“.
NATO lyderis teigė, kad NATO valstybės dabar sutelkia dėmesį į praktinę paramą, o pakvietimas prisijungti, anot jo, bus pateiktas, kai bus reikiamos sąlygos.
Tiesa, kokios sąlygos ukrainiečių turėtų būti patenkintos, kad Ukraina sulauktų kvietimo į NATO, J.Stoltenbergas konkrečiai neatsakė.
„Sąlygos iš dalies yra apibrėžtos transatlantinės sutarties dešimtame straipsnyje. Iš tiesų sąjungininkės juk turi įvertinti, ar tos sąlygos yra atliepiamos, ar ne, ir dėl to turime sutarti. Turime kalbėti ne tik apie sąlygas, bet ir apie visų sąjungininkų sutarimą – būtent taip sprendimai yra priimami NATO“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas atskleidė, kad sąjungininkės norėtų tokių Ukrainos pajėgų, kurios būtų modernios ir turėtų tinkamą sąveiką su NATO pajėgomis. Taip pat šalys-narės nori žinoti, kad gali pasitikėti Ukrainos saugumo institucijomis.
Anot NATO vadovo, visos sąjungininkės sutinka, kad vykstant karui, nėra tinkamas laikas Ukrainai tapti pilnateise NATO nare.
„Kalbant apie valdysenos, korupcijos klausimus, sąveikumą, tai klausimai, kurie lieka sąlygomis, nepaisant to, vyksta karas, ar ne. Kitas lygmuo – tebevykstantis karas, kuris turi baigtis. Visa tai dar turi būti apibendrinta sąjungininkų vertinimu, bendru pritarimu“, – kalbėjo jis.
Jis prisiminė, kad 2008 metų NATO viršūnių susitikime Bukarešte diskusija dėl Ukrainos narystės Aljanse buvo visai kitokia, nei šiandien Vilniuje.
„Rusija užpuolė Ukrainą, ir per tuos metus Ukraina daug priartėjo prie mūsų. Kai 2014 metais NATO nariai pradėjo mokyti Ukrainos karius, iki pat praeitų metų, Ukrainos karių galimybės, gebėjimai žymiai padidėjo, jos integracija į NATO žymiai pagerėjo“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Paklaustas, kuo dabartinė deklaracija skirsis nuo tos, kuri buvo priimta 2008 metais, kai taip pat buvo pranešta, jog Aljansas pritaria Ukrainos bei Sakartvelo transatlantiniams siekiams, J.Stoltenbergas nurodė, kad šį kartą buvo atsisakyta Narystės veiksmų plano, kuris 2008 metais buvo įvardytas kaip „sekantis žingsnis“.
„Dabartinis komunikatas rodo dar tvirtesnius mūsų įsipareigojimus nei kada nors anksčiau“, – patikino J.Stoltenbergas.
