Vieną pažangiausių pasaulyje gynybos sistemą „Patriot“ bei ją prižiūrinčius Vokietijos kariuomenės karius Vilniaus oro uosto keleiviai regi jau kelias dienas.
Draudimai dronams, mažiesiems lėktuvams ir oro balionų skrydžiams pradėjo galioti nuo penktadienio, liepos 7 dienos.
Tuo tarpu aviacijos mėgėjai nekantrauja išvysti JAV prezidentams skirtą orlaivį „Boeing 747“. Kita savaitę Lietuvoje turėtų nusileisti mažiausiai du šio modelio lėktuvai, kurie dar vadinamai „Dangaus karaliene“.
JAV prezidento J.Bideno lėktuvas, dar žinomas kaip „Air Force One“ yra ne tik šio lėktuvo pavadinimas, bet ir oficialus jo šaukinys pilotams bendraujant su skrydžių vadovais.
Nuo 1990 metų JAV vadovo kelionėms yra naudojami du „Boeing VC-25A“ lėktuvų modeliai, kurie yra smarkiai modifikuotos „Boeing 747–200B“ lėktuvo versijos.
J.Bidenas šiame lėktuve turi asmeninį miegamąjį, sporto salę ir didžiulę konferencijos salę. Lėktuvas pagamintas taip, kad atlaikytų antžeminį atominės bombos sprogimą, visi lėktuvo langai yra neperšaunami. Lėktuvu vienu metu gali skristi 76 keleiviai.
Kartą šis orlaivis jau lankėsi Vilniuje – juos atskrido tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas. Jį lydėjo dar keturi lėktuvai, tarp jų – ir atsarginis prezidento lėktuvas.
– Kokios matomos ir nematomos saugumo priemonės įdiegtos Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kiek ir kokių tarnybų specialistų tuo rūpinsis? – lrytas.lt paklausė Lietuvos oro uostų atstovo žiniasklaidai Tado Vasiliausko.
– Visoje Vilniaus oro uosto teritorijoje ir aplink ją įvairios saugumo tarnybos, tarp kurių vadovybės apsaugos tarnybos, kariuomenės atstovai, mūsų aviacijos saugumo specialistai, policijos pareigūnai vykdys patruliavimą, kai kuriais atvejais vyks ir patikros, todėl sostinės gyventojai, kurie tomis dienomis bus šalia oro uosto, neturėtų nustebti pamatę šias saugumo priemones.
Kiek mažiau priemonių ir papildomų saugumo procedūrų bus galima pamatyti ir Kauno oro uoste, šiame oro uoste darbas turėtų vykti pakankamai įprasta tvarka – bus derinami tiek komerciniai skrydžiai, tiek dalies delegacijų orlaivių atvykimas ar išvykimas.
Visų tarnybų tikslas yra vienas – NATO viršūnių susitikimo delegacijų atvykimas, apsauga ir kiti procesai turi vykti sklandžiai. Tam Lietuvos oro uostai pradėjo aktyviai ruoštis dar šių metų pradžioje, planavome įvairius procesus ir vykdėme tarpinstitucines pratybas, kurių paskutinės vyko šį penktadienį, šiuo metu jau esame visiškai pasiruošę šiam renginiui.
Oro uostuose ir aplinkinėse teritorijose veiks dronų neutralizavimo ir jų valdytojų sekimo sistemos, oro gynybos sistemos, savo pareigas ir stebėjimą vykdys snaiperiai, kiti specialūs apsaugos vienetai, veiks termovizoriai.
Tai dalis saugumo priemonių, kurių visas kompleksas atrodo tikrai įspūdingai ir leidžia sakyti, kad Vilniaus oro uostas bus bene saugiausias visomis prasmėmis per visą savo istoriją.
– Kokius didžiausius rūpesčius galėtumėte paminėti pasirengimo metu ir kokios galimos didžiausios rizikos renginio metu?
– Rizikų ir valdymą stebėjimą vykdome nuolat, tai yra įprastas procesas oro uostuose ne tik šio renginio metu.
Lietuvos oro uostuose esame įdiegę sistemą ir stebime daugiau nei 26 rodiklius. Tarp jų ir gyvosios gamtos stebėjimas, antžeminio aptarnavimo elementai, stebimi įvairūs kito transporto judėjimo oro uostuose faktoriai bei daugelis kitų galimų iššūkių.
– Kas nutiktų, jeigu Vilniaus oro uostas negalėtų priimti orlaivių dėl nepalankių oro sąlygų (melagingų pranešimų) ar kitų nenumatytų priežasčių?
– Daugeliui galimų pokyčių ir galimų pasikeitimų kartu su kitomis institucijomis esame paruošę alternatyvius scenarijus. Viskas turi įvykti sklandžiai ir tam yra kuriami logistiniai planai jau nuo metų pradžios.
– Skelbta apie draudimą skraidyti dronams. Kokie dar draudimai oro uostuose ir jų prieigose bus taikomi renginio metu, tačiau netaikomi įprastai?
– Vienas pagrindinių situacijos padiktuotų pokyčių yra visiškas oro erdvės uždarymas visiems skrydžiams būtent renginio metu ir iš dalies po jo. O paminėti draudimai dronams, mažiesiems lėktuvams ir oro balionų skrydžiams pradėjo galioti dar anksčiau – nuo liepos 7 dienos.
Vilniaus oro uosto prieigose gyventojai tikrai gali tikėtis pamatyti patruliuojančius įvairių specialiųjų tarnybų ir kariuomenės atstovus, bus papildomų patikrų, kai kuriais atvejais gali būti stabdomas eismas, jei tam tikroje atkarpoje judės delegacijos.
Rekomendacija visiems gyventojams arba keleiviams, kurie vyks į oro uostą – naudotis viešuoju transportu, tačiau automobilių parkavimas ir patekimas į aikšteles nebus sustabdytas.
– Kokie laukiami didžiausi orlaiviai, kokių modelių ir iš kokių šalių?
– Planuojame Vilniaus ir Kauno oro uostuose sulaukti apie 50 delegacijų, jų atvykimas ir išvykimas vyks labai skirtingai – vienos naudosis specialiais, valstybiniais orlaiviais, dalis atvyks ir reguliariais skrydžiais dar prieš renginį.
Oro uostuose tikrai sulauksime išskirtinių orlaivių, Vilniaus ir Kauno oro uostai pasirengę priimti didelius ir įspūdingus valstybių vadovų lėktuvus, kurie neretai vadinami skraidančiais prezidentų rūmais ir vadavietėmis.
Bene įspūdingiausi orlaiviai, kurie atvyks į Vilnių arba Kauną bus būtent JAV delegacijos, Pietų Korėjos, Turkijos, Prancūzijos ir tai tik dalis viso būsimo parko.
– Ar gauta specialių reikalavimų dėl JAV prezidento lėktuvo nusileidimo ir jo saugojimo?
– Gauta ir pasiruošimas vykdomas jau keletą mėnesių kartu su įvairiomis JAV specialiosiomis tarnybomis.
– Kaip vyktų oro uostų darbas, jeigu NATO renginys smarkiai užsitęstų ir delegacijų orlaiviai papildomai stovėtų 10–12 valandų ar dar ilgiau?
– Kaip ir minėta, yra paruošti įvairūs veikimo scenarijai, tačiau, labai tikėtina, kad didžioji dalis delegacijų orlaivių paliks sostinės ir Kauno oro uostą iškart po renginio.
