Arūnas Karaliūnas. Brangus Kauno valdžios pomėgis – beviltiškos bylos teisme

Toks beprasmis užsispyrimas ne tik nepadeda greičiau imtis numatytų
darbų, bet ir gerokai patuština Kauno biudžetą, mat miesto
administracija nevengia samdyti garsių advokatų kontorų, kurioms rūpi
tik riebiausi kąsniai.

Lietuvos aukščiausiasis teismas šią savaitę užbaigė trejus metus trukusį
ginčą tarp Kauno savivaldybės bei Turistinių burlaivių savininkų
asociacijos, kuris kilo tuomet, kai miesto valdžia sumanė Kauno marių
Neptūno įlankoje statyti naują buriavimo mokyklą, pertvarkyti pakrantę
ir įrengti naujas prieplaukas.

Galima pamanyti, kad sumanymas gražus ir prasmingas, tačiau pasirinktas
kelias norimam rezultatui pasiekti visiškai nevykęs, mat norėta
nugriauti jau veikiančias, buriuotojų lėšomis teisėtai pastatytas
prieplaukas.

Asociacijos vadovai neprieštaravo naujosios prieplaukos statybai ir
vylėsi, kad visiems užteks vietos Kauno marių pakrantėje, tačiau
savivaldybės administracijos atstovai net nesileido į kalbas. Jie neva
grasino net išvežti laivus ir sunaikinti prieplauką, kainavusią dešimtis
tūkstančių eurų.

Kauno savivaldybė išleido neskelbiamą pinigų sumą advokatams, o jos
teisininkai gaišo laiką teisme ir ruošdami įvairius dokumentus. Koks
galutinis rezultatas? Miesto valdžia įsitikino parengusi nevykusį
projektą.

Galbūt savivaldybės specialistams trūksta žinių ir kompetencijos?
Turbūt ne, jie tiesiog priversti perkelti vadovų vizijas ir užgaidas į
oficialius dokumentus.

Savivaldybės administracija tokiu atveju niekuo nerizikuoja, nes
projektus kurpia ir juos teisme gina mokesčių mokėtojų sąskaita, o štai
oponentams reikia patiems ieškoti papildomų lėšų ir ginti tai, ką gina
net Konstitucija, – savo nuosavybę.

Per trejus metus projektą buvo galima pataisyti, suderinti ir net
pastatyti naują buriavimo mokyklą. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu ją
tikrai norėta pastatyti.

Dar keistesnis Kauno taryboje įsitvirtinusios „Vieningo Kauno“ frakcijos
atstovų užsispyrimas žūtbūt riboti laiką tarybos narių klausimams ir
kalboms. Tokiai nuostatai viešai pritarė ir Kauno meras V.Matijošaitis.

Ribodama laiką tarybos nariams užduodant klausimą ar kalbant diskusijose
Kauno valdžia pažeidė Vietos savivaldos įstatymą – tokį neskundžiamą
sprendimą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Kauno taryba pernai pavasarį įvykdė teismo nurodymą pakeisti reglamento
nuostatą, ribojančią klausimų ir kalbų laiką tarybos nariams posėdžių
metu, tačiau naujasis sprendimas taip pat atsidūrė teisme ir miesto
valdžia dar kartą patyrė skaudų pralaimėjimą.

Klausimui užduoti buvo skirta ne daugiau kaip 30 sekundžių, kalbėti
diskusijoje – 60 sekundžių. Pagal reglamento pakeitimą, kurį po teismo
sprendimo patvirtino savivaldybės taryba, klausimams buvo numatyta
skirti 40 sekundžių, o kalbėti – 80 sekundžių.

Reglamento nuostatų teisėtumu vėl suabejojo Vyriausybės atstovas Kauno
ir Marijampolės apskrityse A.Cechanavičius, kuris vėl kreipėsi į teismą.

Visiškai nesuprantamas Kauno tarybos daugumos užsispyrimas kelerius
metus tąsytis teisme dėl paprasto klausimo, kurį buvo galima seniai
išspręsti ir užmiršti. Dėl ribojimų karštai protestavę opozicijoje
esantys konservatoriai turbūt kalbėtų dar trumpiau, jeigu laikas būtų
neribojamas.

Įnirtingos kautynės teisme vyko ir dėl vadinamojo vaikų rūšiavimo, kai
miesto taryba sumanė taikyti kelis kartus didesnius tarifus už miesto
darželių lankymą tų vaikų tėvams, kurie nėra deklaravę gyvenamosios
vietos Kaune. Miesto savivaldybė ir šiame ginče pralaimėjo.

Didžiausia paguoda, kad Kauno miesto ir rajono vadovams kažkokiu būdu
pagaliau pavyko rasti bendrą kalbą ir net pasirašyti partnerystės
sutartis tiek dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo, tiek dėl viešojo
transporto.

Galima tikėtis, kad artimiausiu metu karo tarp kaimynų nekils ir
nereikės vėl švaistyti laiko bei pinigų teisme.