Vilniaus universitete farmaciją studijuojantis uteniškis apetitu, atrodo, nesiskundžia nei tiesiogine, nei perkeltine prasme.
Vaikino apetitas – kone žvėriškas, nes per mėnesį jis sugeba suvalgyti daugiau kaip 34 kilogramus mėsos, dar užkirsdamas juos ir blyneliais su mėsa, o troškulį nuolat malšina gaiviaisiais gazuotais gėrimais arba kava. „Coca-Cola“ ir „Pepsi-Cola“ jis išgeria kone dvidešimt litrų, o maltos kavos prireikia net 3,5 kilogramo.
Tarp būtiniems studento poreikiams tenkinti reikalingų priemonių – ir moteriškos pėdkelnės, moteriškos sportinės kelnės, pirštinės vaikams iki 14 metų.
Tokius čekius Utenos apylinkės teismui pateikė jaunuolis reikalaudamas, kad motina finansiškai prisidėtų prie išlaikymo, kol jis studijuoja universitete.
Nors vaikinui dar nėra 20 metų ir jam draudžiama pirkti alkoholį, tarp jo prekių yra ir viskis, ir alus. Nors šie gėrimai čekiuose užbraukti, vis dėlto galima įskaityti.
Studentas lengvatinės paskolos studijoms iš Valstybinio studijų fondo neėmė, pats nedirba ir darbo neieško, paaiškindamas tai dideliu užimtumu per paskaitas Vilniuje, tačiau per jas dar spėja apsipirkti už 100 kilometrų esančioje Utenoje.
Vaikinas teismo prašo, kad motina kas mėnesį jam mokėtų 760 eurų – beveik visą atlyginimą, kurį šiuo metu uždirba.
Pirko ir brangią spintą
Studento išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikė advokatė Žavinta Paunksnytė, motyvuodama, kad motina neprisideda prie sūnaus išlaikymo, ir prašydama, kad tokią prievolę nustatytų teismas.
Advokatė „Lietuvos rytui“ griežtai atsisakė komentuoti ieškovo motyvus ir atsiuntė draudimą minėti jos pavardę, nors teismas nėra uždaras.
Tačiau išlaikymo siekiančio ir neva sunkiai besiverčiančio studento poreikiai glumina: jis važinėja automobiliu, o ne viešuoju transportu, gali sau leisti pirkti spintą už 900 eurų, o ir sukasi jis itin sparčiai, nes per 16 valandų spėja aplankyti tris parduotuves, kuriose išleidžia kone 250 eurų.
Teismui teikdamas paskaitų Vilniaus universitete tvarkaraštį studentas aiškino, kad yra itin užsiėmęs, todėl neturi galimybės ieškotis darbo. Tačiau laikas čekiuose, kuriuos gavo teismas, neretai sutampa su paskaitų laiku, nors universiteto auditoriją ir apsipirkimo vietą skiria kelios dešimtys kilometrų.
Vyriausybės nutarimu yra numatyta, kad studentai Valstybinio studijų fondo gali prašyti paskolos lengvatinėmis sąlygomis, kai studijų metu palūkanos už studentą gali būti mokamos iš valstybės lėšų. Tačiau jaunuolis pateikė tik vieno Lietuvoje veikiančių komercinių bankų neigiamą atsakymą dėl paskolos. Išraše net nematyti, kada dėl tos paskolos studentas kreipėsi.
Painūs šeimos santykiai
Išlaikymo prašančio studento ir jo motinos santykiai sudėtingi. Kai 2004 m. vaikinas gimė, jo motina su tėvu dar gyveno santuokoje, tačiau po mėnesio pastarajam kitame Lietuvos mieste ir nuo kitos moters gimė ir duktė.
Po kelerių metų vaikino tėvai pasuko skirtingais keliais. Sūnus liko su motina, kuri prieš 13 metų su kitu vyru susilaukė dukters.
Berniukas augo su motina, tėvas su juo irgi bendravo, tačiau viskas pasikeitė, kai buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą prašydama padidinti tėvo kas mėnesį skiriamą privalomą sumą sūnui išlaikyti. Tėvas įkalbėjo tuomet jau paauglį sūnų persikelti gyventi pas jį, o mokėti alimentus vaikui išlaikyti jau buvo priteista motinai.
Moteris iki sūnaus pilnametystės tai ir darė, nors santykiai su vaiku, šiam persikrausčius gyventi pas tėvą, visiškai pašlijo. Vaikas esą kalbėjo tėvo kalba ir atsisakydavo bendrauti teigdamas, kad motina sugriovė jam gyvenimą.
Sūnus kreipėsi į teismą
Sūnui baigiant vidurinę mokyklą moteris ne kartą bandė pasikalbėti su juo dėl planų studijuoti. Tačiau jaunuolis kalbą vis nukreipdavo, o paskui pats paprašė teismo mediacijos, kad neva išsiaiškintų su motina finansinius klausimus.
Konkrečios sumos studentas nesakydavo paaiškindamas, kad pati motina turi žinoti, kiek pinigų reikia vaikui išlaikyti, o galiausiai pats ir pasitraukė iš mediacijos.
Dabar pilnametis vaikinas teismo prašo, kad iš motinos būtų priteista per 700 eurų kas mėnesį jam išlaikyti, nors ši suma – kone visas moters atlyginimas. Be to, ji viena augina nepilnametę dukterį.
Studento ieškinyje – ir prašymas priteisti skolą nuo jo pilnametystės pradžios praėjusių metų birželį, kai motina liovėsi mokėti alimentus.
Nebando gyventi kukliau
„Vaikino ieškinys teismui mane gerokai nustebino, nes jis net nebando gyventi kukliai: perka brangius baldus, daug išleidžia maistui ir gali sau leisti dėl kelis eurus kainuojančios automobilio detalės iš Vilniaus važiuoti į Uteną.
Pats jis nesistengia užsidirbti, bet reikalauja pinigų iš motinos, nors ji turi sveikatos problemų, o ir pati gauna nedidelį atlyginimą. Jei turėtų iš ko, motina mielai sūnui padėtų finansiškai, tačiau neišgali“, – kalbėjo moteriai atstovaujantis teisininkas Saulius Bulka.
Vaikas įgyja ne tik teisių, bet ir pareigų
Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) jau yra nagrinėjęs bylų dėl pilnamečio vaiko reikalavimo priteisti išlaikymą iš vieno tėvų.
Pavyzdžiui, 2015 m. kovo mėnesį LAT panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą priteisti iš tėvo skolą už pilnametės dukters studentės išlaikymą ir grąžino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš tėvo buvo priteista materialinė parama studentei kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 115 eurų išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bakalauro dieninių studijų pabaigos.
Studentė prašė priteisti iš tėvo materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis beveik 290 eurų išmokomis iki ji baigs bakalauro ir planuojamas magistrantūros studijas tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete.
Ieškovė teigė, kad, jai tapus pilnamete, tėvas nebeteikia išlaikymo, nors yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, turi gerai mokamą darbą.
Vilniaus apylinkės teismas netenkino dukters reikalavimo priteisti jai iš tėvo išlaikymo skolą – per 10 tūkst. eurų, nes tapusi pilnametė ir pradėjusi studijuoti ieškovė nesikreipė į tėvą su prašymu teikti jai materialinę paramą, nors tokią galimybę turėjo. Studentė neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su atsakovu ir tartis dėl abiem priimtinos materialinės paramos dydžio.
Vilniaus apygardos teismas tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė tėvui dar ir skolą.
Tačiau pateikęs kasacinį skundą LAT vyras nurodė, kad duktė stengėsi nuslėpti tikrąją jos ir jos šeimos, su kuria gyvena ir kuri ją remia, turtinę padėtį. Tėvas teigė, kad dukters pateiktos būsto nuomos išlaidos yra nepagrįstai didelės, kad duktė net nebandė apsigyventi bendrabutyje, nes įpratusi prie kitokių gyvenimo sąlygų, nepateikė įrodymų, kad jai suteikti bendrabučio kambarį buvo atsisakyta, o atskiro vieno kambario prabangiai įrengto buto Vilniuje nuoma negali būti pripažinta būtinybe.
Kitoms išlaidoms pagrįsti (maistui, drabužiams, kelionėms į studijų vietą, laisvalaikiui) nebuvo pateikti jokie įrodymai, o nurodytos teorinės sumos viršija būtinas poreikiams tenkinti išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė organizavo atsakovo paieškos paskelbimą, nors visada žinojo jo kontaktinius duomenis, taip pat faktą, kad atsakovas po kelis mėnesius išvažiuodavo dirbti į užsienį, o ieškovė su juo periodiškai susitikdavo.
Anot tėvo, duktė siekė pasipelnyti jo sąskaita, taigi piktnaudžiavo šeimos teisėmis. Vyro nuomone, pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą, jei tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti, o kad tokia pareiga tėvui atsirastų, vaikas pirmiausia turi kreiptis į tėvą ir paprašyti paramos, nes išlaikymo pareiga pasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės ir po to savaime neatsiranda.
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į tėvą prašydama paramos, todėl negali būti ir priteisiama skola tėvui, jei pats vaikas tokios paramos neprašė.
Nagrinėdamas bylą LAT išaiškino, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Mat pilnametystės – 18 metų – sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą, dėl kurio įgyja ne tik teisių, bet ir pareigų.
LAT panaikino antrosios instancijos teismo sprendimą priteisti tėvui skolą dėl dukters išlaikymo ir grąžino Vilniaus apylinkės teismo sprendimą dėl periodinių 115 eurų išmokų nuo teismo pradžios iki tol, kol duktė baigs bakalauro studijas.
Galiojusias teisės nuostatas teko keisti
2004 m. lapkritį įsigaliojo Civilinio kodekso (CK) nuostatos, įtvirtinusios tėvų pareigą išlaikyti ir pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metų.
Tačiau Konstitucinis teismas (KT) 2007 m. birželį išaiškino, kad visais atvejais be išimties taikomos šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Komentuodamas KT išaiškinimą LAT atkreipė dėmesį, kad „nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, o skiriasi iš esmės. Dėl to sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo“.
Teisiniai trūkumai lėmė CK pakeitimus ir 2013 m. kodekse atsirado nuostatos, teigiančios, kad galimybę turintys tėvai privalo išlaikyti pilnametystės sulaukusius ir studijuojančius vaikus iki 24 metų, atsižvelgiant į pilnamečių vaikų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
