Kalbėdamas su naujienų portalui lrytas.lt vokiečių dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) žurnalistas Reinhardas Veseris praskleidė sprendimo priėmimo užkulisius Vokietijoje ir įvertino lemiamą veiksnį, pakeitusį Berlyno nuomonę.
„Wagner“ veiksnys
Praėjusią savaitę Vilniuje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B.Pistoriusas pranešė, kad Vokietija yra pasirengusi dislokuoti brigadą – apie 4 tūkst. karių – Lietuvoje, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir jeigu tai nesikirs su kitais NATO planais.
Daugiau nei metus laiko Berlyno pozicija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje buvo skeptiška – Vokietija ketino karius permesti į Lietuvą tik kilus realiai grėsmei. Dar gegužės pabaigoje Vilniuje apsilankęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išsisuko nuo visų klausimų apie brigadą ir didesnį vokiečių karių skaičių Lietuvoje.
Dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) žurnalistas R.Veseris, antradienį kalbėdamasis su lrytas.lt, nurodė, kad B.Pistoriuso žinia iš tiesų buvo staigmena visiems Vokietijoje – net ir daliai Vokietijos vyriausybėje dirbančių ministrų.
„Sprendimas buvo visiškai netikėtas, kaip, atrodo, ir visiems Vokietijoje. Dabar paaiškėjo, kad net ir kai kuriems vyriausybės ministrams tai buvo netikėta“, – kalbėjo R.Veseris.
B.Pistoriusas sprendimą apie brigados dislokavimą paskelbė pirmadienį – iš karto po Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ maišto.
„Kai pirmą kartą apie tai išgirdome, galvojome, negali būti, kad B.Pistoriusas apie brigadą paskelbtų iš karto po „Wagner“ pučo bandymo Rusijoje – galvojome, kad tai turi būti tik atsitiktinumas, nes sunku įsivaizduoti, kad toks sprendimas būtų paskelbtas taip spontaniškai.
Tačiau kaip išsiaiškino mano kolegos Berlyne ir Briuselyje, iš tiesų tai visiems buvo netikėtumas – atrodo, kad iš tiesų Vokietijos pozicija pasikeitė per tuos įvykius, arba bent jau tie įvykiai buvo paskutinis stimulas pakeisti buvusią poziciją“, – nurodė žurnalistas.
R.Veseris teigė abejojantis, kad staigi Vokietijos reakcija į „Wagner“ maištą ir galimą samdinių pasitraukimą į Baltarusiją reiškia, kad vokiečių žvalgyba turi informacijos apie papildomas grėsmes Lietuvai.
„Atrodo, kad tas įvykis tiesiog parodė pavojingą ir nestabilią situaciją“, – svarstė jis.
Numatė dvi išimtis
R.Veser šaltinių žiniomis, Vokietijos sprendimas buvo staigmena ir NATO generaliniam sekretoriui J.Stoltenbergui.
Tiesa, anot R.Veserio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savaitgalį patikino, kad sprendimas su juo buvo suderintas.
„Tačiau tai, kad politikai iš vyriausybinės koalicijos buvo nustebinti, yra faktas. Tai nebuvo ilgai planuotas sprendimas, daugelis svarbių politikų nebuvo įtraukti, kas atrodo labai keista – tokie dalykai Vokietijoje dažniausiai derinasi ilgiau“, – pabrėžė jis.
Visgi tai, kad sprendimas į Lietuvą visam laikui dislokuoti 4 tūkst. vokiečių karių neturėjo plataus Berlyno valdančiųjų palaikymo, R.Veserio manymu, nereiškia, kad Vokietija dar galėtų nuo šio pažado atsitraukti.
„Reikia tiksliai žiūrėti, ką B.Pistoriusas sakė – jis padarė dvi išimtis. Viena iš jų – kad viskas turi būti suderinta su NATO ir kad NATO karinė vadovybė turi su tuo sutikti. Vakar iš NATO girdėjome signalų, kad jiems ši žinia tinka.
Kita išimtis yra tai, kad viskas priklauso nuo to, kiek infrastruktūra yra paruošta Lietuvoje. Bet iš esmės sprendimas yra priimtas ir paskelbtas, todėl būtų labai sunku atsitraukti nuo to“, – įsitikinęs jis.
Nuopelnai – prezidentui ar ministrui?
R.Veseris pasakojo, kad žinia apie nuolatinį brigados dislokavimą Lietuvoje pačioje Vokietijoje buvo sutikta ganėtinai teigiamai, tačiau pradėti kelti praktiniai klausimai.
Anot jo, karininkai teigė suprantantys šio sprendimo prasmę, tačiau kėlė klausimus apie tai, ką šis žingsnis reiškia kariuomenei ir tiems, kurie turės persikelti į Lietuvą – neslepiama nerimo, kad tai turės įvykti labai greitai.
„Tai bus pirmas kartas, kad tokia didelė grupė Vokietijos karių pastoviai turės būti dislokuota kitoje šalyje. To iki šiol nebuvo. Buvo didelis skaičius karių Afganistane, tačiau rotacijos pagrindu – pusei metų.
Dabar kyla klausimų, kaip reikės elgtis su karių šeimomis – kalbama apie dalykus, kurių iki šiol nebuvo, su kuriais Vokietijos kariuomenė neturi organizacinės patirties.
Be to, turbūt reikės pakeisti kelis įstatymus, kad visa brigada būtų pastoviai išsiųsta į kitą šalį“, – pastebėjo jis.
Kol Vokietijoje keliami praktiniai brigados dislokavimo klausimai, Lietuvoje po B.Pistoriuso žinios vėl užvirė prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aiškinimasis, kieno darbas ir retorika padėjo vokiečiams priimti šį sprendimą.
Prezidentas G.Nausėda teigė, kad G.Landsbergio aštri retorika ir kaltinimai Vokietijai nepadėjo kalbantis su vokiečių politikais, tuo metu G.Landsbergis kalbėjo, kad „pavyko įtikinti partnerius, kurie tikrai nebuvo įsitikinę“, ir kad „nei ordinų, nei kritikos turbūt čia labai daug nereikėtų“.
Savo ruožtu Vokietijos žurnalistas R.Veseris nesureikšmintų nė vieno iš politikų įtakos pasiteikusiai Berlyno pozicijai.
„Nemanau, kad tie vidiniai ginčai Lietuvoje pakeitė Vokietijos poziciją. To tikrai nėra. Buvo balsų Vokietijoje, kurie sakė, kad jeigu lietuviai dar labiau erzins, tai tuomet jau visai to nenorime.
Manau, kad jeigu tai turėjo įtaką iš viso, tai gal abiejų kombinacija – iš vienos pusės prezidentas su minkštesniais žodžiais reikalavo to paties, ko kiti reikalavo su aštresniais žodžiais.
Galbūt abu veiksniai kartu davė rezultatą“, – svarstė jis.
