Štai kas keisis Lietuvoje nuo liepos 1-osios: palies kiekvieną

Nuo liepos 1 dienos Lietuvos parduotuvėse nebeliks nemokamų plonų plastikinių maišelių – jie taps prekėmis ir bus apmokestinti. Tokiu būdu įgyvendinamas dar pernai Seimo priimtas sprendimas, kurio tikslas yra mažinti plastikinių maišelių naudojimą, kuris Lietuvoje yra didžiausias Europoje.

Prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ atstovai teigia, kad nuo liepos 1 d. lengvieji plastiko maišeliai kainuos 1 centą. Anot šių prekybos tinklų atstovų, tokia kaina nustatyta atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir kiek kainuoja pakavimo priemonės. 

Nuo liepos 1 d. ypač lengvi plastikiniai maišeliai bus parduodami kaip įprasta prekė. Vienkartinius maišelius pirkėjai ras kaip ir iki šiol – greta sveriamų prekių kaip vaisiai, daržovės, saldainiai ir t.t. Tačiau šalia galima rasti ir aplinkai draugiškesnių alternatyvų: nemokamų popierinių maišelių, naudojamų duonos ar konditerijos gaminiams, arba daugkartinio naudojimo tinklinių maišelių, kuriuos pirkėjai taip pat gali įsigyti.

Ypač lengvi vienkartiniai plastiko maišeliai pirkėjams liks nemokami įsigyjant šviežią mėsą, jos gaminius bei šviežią žuvį, kai užtikrinant higieną bei saugos reikalavimus šias prekes supakuos parduotuvės darbuotojai.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja atnaujinta vaistų kompensavimo tvarka, kuri padės sumažinti išlaidas pacientams, perkantiems kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka.

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tokiems pacientams bus taikomas vadinamasis „priemokų krepšelis“ – kai gyventojas pasieks krepšelio metinių išlaidų sumą, už kitus perkamus kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka iki kitų kalendorinių metų pradžios primokėti jau nebereikės.

„Priemokų krepšelio“ dydis apskaičiuojamas sudėjus tris vidutines metines priemokas už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, apskaičiuotas pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis.Patikrinti, kiek išlaidų jau sukaupta „priemokų krepšelyje“, gyventojai galės e. sveikatos asmeninėje paskyroje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akreipia dėmesį, kad „priemokų krepšelis“ taikomas tik vaistams su mažiausia priemoka.

Siekiant sumažinti pacientų išlaidas kompensuojamiesiems vaistams įsigyti, tokiais vaistais bus laikomi ne tik tie vaistai, kurių galiojančiame Kompensuojamųjų vaistų kainyne nurodyta paciento priemoka yra mažiausia, bet ir mažo terapinio indekso (vaistai epilepsijai gydyti, imunosupresantai, skiriami po transplantacijos), biologiniai, vieno tiekėjo vienos grupės vaistai, bei vaistai, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaisto pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui sprendimą priėmė gydytojų konsiliumas (t. y. visi tie vaistai, kurie yra nepakeičiami, arba gali būti keičiami tik gydytojo nurodymu).

Skaitykite plačiau apie tvarkos pokyčius.

Nuo liepos 1 d. auga minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. Vietoje buvusių 6 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio, 276 eurų „į rankas“, išmokos sieks 8 BSI – 368 eurus „į rankas“.

Taip bus užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – 354 eurai.

Siekiant teisinio aiškumo ir sklandaus Ligos ir motinystės įstatymo įgyvendinimo, įstatyme numatyta nustatyti, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, o praeitą mėnesį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.

Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – t.y. lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d. Skaitykite plačiau apie naują tvarką.

Šeštadienį keičiasi visuomeninio elektros ir dujų buitiniams vartotojams tiekimo tarifai, be to, antrąjį metų pusmetį nelieka kompensacijų už elektrą – valstybė padengs tik dalį dujų kainos.

Vis tik, kai kurie buitiniai vartotojai iki liepos brangesnių elektros tiekimo sutarčių nepasikeitė. Du iš trijų fiksuotos kainos planus siūlančių elektros tiekėjų tarifą automatiškai mažina iki 28 ct/kWh, tuo metu tarp „Elektrum Lietuva“ klientų bus tokių, kuriems elektra brangs.

Vyriausybės sprendimu, antrąjį metų pusmetį biudžeto lėšomis nebebus švelninamas galutinis elektros tarifas. Nuo sausio vienos kilovatvalandės kaina biudžeto lėšomis buitiniams vartotojams kompensuota iki 28,5 centų, tačiau tik tiek, kad gyventojai už elektrą nemokėtų daugiau nei 28 ct/kWh.

Vis dėlto, didžiąją pirmojo pusmečio dalį elektros kaina rinkoje buvo žemesnė nei 28 ct/kWh, todėl nepriklausomi elektros tiekėjai siūlė fiksuoti žemesnius tarifus. Sutartį persirašiusiems vartotojams kompensacijos nebebuvo taikomos.

Tiek nepriklausomi elektros tiekėjai, tiek VERT ragino gyventojus peržiūrėti turimas sutartis ir susimažinti tarifus, kad liepą – nelikus kompensacijų – jie staiga nepadidėtų.

Nuo liepos nauja kintamosios dalies kaina mažiausiai suvartojančiam pirmajam pogrupiui (suvartojantiems iki 300 kub. m dujų) sieks 1,36 euro už kub. m – 0,04 euro mažiau nei pirmąjį pusmetį.

Antrasis dujų vartotojų pogrupis – suvartojantys 301–20 tūkst. kub. m dujų kasmet – mokės 0,87 Eur/m3 tarifą (0,05 euro mažiau), trečiojo pogrupio vartotojai (suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kub. dujų)– 0,83 Eur/m3 arba 0,05 euro mažiau.

Pastarosios dvi vartotojų grupės kas mėnesį toliau mokės 3,99 euro pastovią dedamąją. Tokius tarifus gyventojai mokės pritaikius valstybės kompensacijas, Vyriausybei gegužės pabaigoje patvirtinus Energetikos ministerijos siūlymą antrąjį metų pusmetį buitiniams vartotojams kompensuoti 63 ct/m3 dujų kainos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, jog kompensacijos už dujas turi būti taikomos ir antrąjį pusmetį – nepaisant smarkiai nuo praėjusių metų aukštumų nukritusių dujų kainų biržoje, rinka išlieka nestabili, pavyzdžiui, dėl įtampos, kurią kelia galimi Rusijos veiksmai prieš dujų tiekimo infrastruktūrą Baltijos jūroje.

Be to, tikinama, jog į dujų kainą įtraukti ir apsidraudimo sandoriai, sudaromi siekiant apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų rinkoje – pavyzdžiui, stebėtų praėjusią vasarą.

Kompensacijoms apskaičiuota biudžeto lėšų suma siekia 54,5 mln. eurų.

Šeštadienį įsigaliojo pernai Seimo priimtas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Šiuo dokumentu siekiama valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje. Įstatyme įtvirtinta nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jį 15 dienų laikotarpiui skirs policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Šios rizikos vertinimo kriterijus nustatys vidaus reikalų ministras. Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.

Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Įstatymas leis įpareigoti tokį asmenį nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir vaikais.

Įstatymas numato, kad policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas, galima skųsti apylinkės teismui. Skaitykite, kokios grės baudos.

Nors nuo liepos 1 d. automobiliuose turi būti naujo pavyzdžio vaistinėlės, visgi daugelis vairuotojų negalintys jų įsigyti – vaistinėlių nebėra nei vaistinėse, nei pramoninių prekių parduotuvėse. Artimuoju metu policija nebaus vairuotojų neturinčių naujo komplektavimo vaistinėlių.

Nuo šeštadienio įsigalioja naujas reikalavimas vairuotojams – visose registruotose kelių transporto priemonėse turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinį. Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos, šiame rinkinyje turės būti spaudžiamasis tvarstis, vienkartinis šalčio maišelis, 2 turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė, skirta dirbtiniam kvėpavimui atlikti.

Vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi papildyti juos 2 turniketais, skirtais gausiam kraujavimui iš galūnių sustabdyti. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas iki minėtos datos, vairuotojai privalo įsigyti naują rinkinį.

Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnyba, poreikis tokiam pirmosios pagalbos rinkinio atnaujinimui kilo atsižvelgiant į tai, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai.

Už turimą netinkamą pirmosios pagalbos rinkinį ar jo neturėjimą transporto priemonėje vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 10 iki 12 eurų.

Nuo liepos 1-osios stiprinama autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga bei mažinamas neteisėtas turinio naudojimas, ypač elektroninėje aplinkoje, praneša Kultūros ministerija.

Visus šiuos pokyčius numato ministerijos parengtos ir Seimo jau patvirtintos Baudžiamojo bei Administracinių nusižengimų kodeksų pataisos.

Anot ministerijos, pataisų griebtasi atsižvelgus į nepakankamą autorių teisių užtikrinimą, ypač elektroninėje erdvėje. Skelbiama, nuo šiol nustačius neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais grės baudžiamoji atsakomybė.

Tuo metu administracinių nusižengimų kodekso pataisomis praplečiamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijos ir suteikiami įgaliojimai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nustačius administracinį nusižengimą elektroninėje erdvėje. Šis pakeitimas sumažins teisėsaugos institucijų darbo krūvį.

Viliamasi, kad pataisos pagerins sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius. Taip pat esant stipriai intelektinės nuosavybės apsaugai, bus sudarytos palankesnės sąlygos pritraukti inovacijomis grindžiamus verslo modelius bei paskatinti kultūrinių ir kūrybinių industrijų rinką.

Šeštadienį įsigalioja Peticijų konstitucinis įstatymas, kuriuo išplečiamos galimybės įgyvendinti konstitucinę peticijos teisę, kreipiantis dėl visuomenei svarbių teisės aktų priėmimo, numatomas skaidresnis ir efektyvesnis peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo procesas, praneša Teisingumo ministerija.

Pasak ministerijos, nuo šiol pilietis peticiją galės pateikti ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, kuriose veikia nuolatinės peticijų komisijos, bet ir kitoms norminius teisės aktus priimančioms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tokiu atveju kitoje valstybės institucijoje peticijas nagrinės tam sudaryta komisija arba konkretus valstybės tarnautojas.

Siekiant atsakingo valdymo, net ir pareiškėjui atsiėmus peticiją, pripažinusi jos svarbą, peticijų komisija galės tęsti peticijos nagrinėjimą, taip užtikrindama efektyvų pastebėtų problemų sprendimą ir teisinio reguliavimo tobulinimą, skelbiama Teisingumo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Konstituciniu įstatymu nustatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo interneto svetainėje pareiga leis pasiekti daugiau viešumo ir skaidrumo, užtikrins visuomenės ir pareiškėjo teisę gauti visą aktualią informaciją apie peticijos teisės įgyvendinimą, įskaitant pareiškėjo teisę sužinoti su peticijos nagrinėjimu susijusią informaciją ir institucijų bei įstaigų pateiktas nuomones dėl peticijų, pažymima ministerijos pranešime.