Teisiniai ginčai užvirė, sovietinėje sraigtasparnių gamykloje Kaune vadovaujančias pareigas užėmusias aukštam SSRS armijos karininkui šių metų sausį Migracijos departamente pildant klausimyną dėl išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo – atsakydamas į klausimą, kam, jo nuomone, priklauso Krymas, A. Karakujumšiantsas nurodė: „Rusijai“.
Įžvelgus nelolajumo Lietuvai požymius ir grėsmę nacionaliniam saugumui, kovo 7 dieną leidimas gyventi joje buvo panaikintas.
Tačiau Vilniaus teisėjų kolegija, vadovaujama Violetos Petkevičienės, nusprendė, jog grėsmė nėra reali, o priemonė, taikyta Rusijos piliečio atžvilgiu, esą nebuvo neproporcinga. Rusijos piliečio skundas – patenkintas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė naujienų portalą lrytas.lt ketvirtadienį informavo, jog sprendimas jau įsiteisėjo – Migracijos departamentas nutarė jo neskųsti.
Rusijos pilietybė – dėl didesnės pensijos
Sakartvele gyvenęs armėnų tautybės A. Karakujumšiantsas į Kauną persikėlė 1966 metais, baigęs Kyjivo aviacijos mokyklą.
Sovietinėje armijoje karjeros laiptais kopęs vyras į atsargą išėjo 1987 metais, būdamas papulkininkis.
Pirmas leidimas gyventi Lietuvoje jam buvo suteiktas 1991 metais, o paskui jis nuolat būdavo pratęsiamas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvęs sovietų karininkas, skirtingai nuo savo šeimos narių, pasirinko ne šalies, kurioje gyveno jau kelis dešimtmečius, o Rusijos pilietybę – kaip pats pripažino, dėl pensijos, kurią jam, kaip Lietuvą anksčiau okupavusios armijos kariškiui, iki šiol moka šalis agresorė.
Nėra duomenų, kad nuo 1994 metų Lietuvoje jis būtų gavęs kokias nors draudžiamąsias pajamas.
Interviu, klausimynas – rusiškai
Jau beveik 60 metų Lietuvoje gyvenantis A. Karakujumšiantsas, panašu, taip ir deramai neišmoko valstybinės kalbos.
Nors kaunietis žurnalistams aiškino susikalbantis lietuviškai „buitiniu lygmeniu“, per televiziją jis interviu davė rusiškai.
Rusų kalba jis pildė ir klausimyną, kuris buvo pateiktas prieš pusmetį Migracijos departamente.
Vyras per keletą pastarųjų dešimtmečių nė karto nesikreipė į Lietuvos institucijas dėl šios šalies pilietybės suteikimo.
Šių metų pavasarį televizijos laidoje KK2 paklaustas, jei tektų iš naujo pildyti anketą, kam jis nurodytų priklausant Krymą, A. Karakujumšiantsas tiesaus atsakymo nepateikė – nuskambėjo aptakios frazės, kuriomis anaiptol neišreiškiama nedviprasmiška parama itin žiaurią invaziją patiriančiai Ukrainai: „Reikia kuo greičiau baigti karą, o tada bus aišku. Jei nuo manęs priklausytų, kad karas baigsis, aš pasirašyčiau viską“.
Kai kurie A. Karakujumšiantso žodžiai apie Krymo priklausomumą – išties šokiruojantys: „Kieno ten vėliava, kieno kariai, tas ir šeimininkas“.
Tiesa, į kitą Migracijos departamento anketos klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“, jis atsakė neigiamai.
Lietuvos interesai – aukščiau asmeninius
Valstybės saugumo departamento atstovai teisme pažymėjo, jog deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.
Tai rodo, kad A. Karakujumšiantsas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pasak VSD pareigūnų, buvusiam sovietiniam karininkui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Saugumo departamentas atkreipė dėmesį, jog Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti joje gyvenanti asmeniui, jeigu tai neatitinka šalies nacionalinių interesų: „Jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesus“.
Grėsmę įžvelgė
Migracijos departamentas kovo pradžioje panaikino A. Karakujumšiantsui išduotą leidimą nuolat gyventi gyventi Lietuvoje, remdamasis apie jį pateikta VSD išvada.
Šios įstaigos atstovai prašė Rusijos piliečio skundą atmesti.
„VSD vertinimu, pareiškėjo išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos pozicija ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teisme tvirtino Migracijos departamento darbuotojai.
A. Karakujumšiantsas skunde nurodė, jog Migracijos departamentas neįvertino tam tikrų faktorių – pavyzdžiui, kad jo su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, jis neturi ten artimųjų ir turto.
„Nagrinėjamu atveju tai nėra aktuali bylai aplinkybė, nes jos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu.
Pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje“, – pabrėžė departamento atstovai.
Požiūris byloja apie agresoriaus veiksmų palaikymą
Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, jog sąmoninga A. Karakujumšiantso pozicija, priskiriant agresoriui neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją – Krymą, rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, jos visuomenės rimčiai.
Tačiau savo sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo departamentas motyvavo ne tik A. Karakujumšiantso požiūriu į Krymo priklausomumą.
Pasak įstaigos atstovų, tai, kad kaunietis niekada nesikreipė dėl Lietuvos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, jog jis nėra lojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena.
Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, pildydamas klausimyną. Karakumjumtšiansas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad jis valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai.
Tvirtino esąs lojalus Lietuvai
Buvęs sovietų armijos papulkininkis savo skunde tvirtino, jog sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Anot A. Karakujumšiantso, iš jo atsakymo, kad Krymas priklauso Rusijai, negalima daryti išvados, kad jis Lietuvai gali kelti kokią nors grėsmę.
Kauniečio tvirtinimu, Migracijos departamentas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1966 metų gyvena Lietuvoje ir niekuomet neišreiškė nelojalumo šiai valstybei.
Būgštavimai, kad jis tapti priešiškos šalies verbavimo taikiniu, yra nepagrįsti, nes jam jau 87 metai.
Buvęs sovietų kariškis neigė, kad nelojalumo apraiškos yra valstybinės kalbos nemokėjimas ir nesistengimas įgyti Lietuvos pilietybės – esą tai neįrodo tokių asmenų nepagarbos šaliai, kurioje jie gyvena.
A. Karakujumšiantso tvirtinimu, niekas negali būti verčiamas mokytis kalbų ar keisti pilietybę.
Kaunietis tvirtino, jog jis nekelia jokių grėsmių Lietuvos saugumui, visada laikėsi jos įstatymų.
Prie Kauno yra palaidota jo žmona, turėjusi Lietuvos pilietybę. Abu vaikai – taip pat Lietuvos piliečiai, gyvenantys Kaune.
A. Karakujumšiantso tvirtinimu, Rusijoje jis neturi turto, artimųjų, panaikinus leidimą gyventi Lietuvoje, jis prarastų ryšį su vaikais, kurių priežiūra dėl jo amžiaus jam yra būtina.
Pasigedo išsamesnio tyrimo
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškė, jog Rusijos piliečio atžvilgiu taikytos priemonės esą buvo neproporcingos – pasak teismo, realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos saugumui jis nekelia.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog, nurodęs, kad Krymas priklauso Rusijai, A. Karakujumšiantsas į kitą klausimą, ar jis pritaria RF kariniams veiksmams Ukrainoje, atsakė neigiamai.
Pasak teismo, sprendimas dėl leidimo gyventi panaikinimo buvo priimtas, neįvertinant prieštaravimų tarp šių abiejų atsakymų, neatlikus išsamesnio tyrimo dėl A. Karakujumšiantso pozicijos karo Ukrainoje ir su juo susijusių aspektų.
Teismo nuomone, klausimyno pildymas rusų kalba ar nesistengimas per daugelį metų įgyti Lietuvos pilietybės nereiškia, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
Kolegija pareiškė, jog įvertinus ir tai, kad A. Karakujumšiantsas ilgą laiką gyvena Lietuvoje, kurioje yra ir jo vaikai, žmonos kapas, leidimo nuolat gyventi panaikinimas sukeltų pernelyg dideles neigiamas pasekmes.
„Neatlikus papildomo išsamaus tyrimo, ši priemonė laikytina neproporcinga“, – konstatavo teismas, panaikinęs Rusijos dalimi Krymą palaikiusiam sovietinės kariuomenės papulkininkiui nepalankų Migracijos departamento sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo birželį, nes per skirtą terminą skundo nepateikė nei Migracijos departamentas, nei Valstybės saugumo departamentas, dalyvavę šioje byloje.
