Antradienį sprendimas dėl šių pataisų taip pat nebuvo priimtas pritrūkus balsuojančių parlamentarų.
Švietimo įstatymo pakeitimu siekiama atliepti Konstitucinio Teismo nutarimą ir perkelti poįstatyminiame akte numatytus mokyklų tinklo kūrimo kriterijus į įstatymą.
Kaip pažymima įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte, nustatytus bendruosius kriterijus turės atitikti visos mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.
Siūlomi bendrieji kriterijai nustatytų, kad mokinių ugdymo(si) apskaita ir kita informacija turi būti tvarkoma elektroniniuose dienynuose, mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų išsilavinimas ir kvalifikacija turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Priėmus pataisas, ugdymo įstaigos turėtų užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Pataisose numatoma, į ką atsižvelgdama Vyriausybė turi nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių valstybinėse ir savivaldybės mokyklos klasėje, kad valstybinės ir savivaldybės mokyklos dydis turi atitikti leistiną mažiausią mokinių, nustatytą Vyriausybės, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį.
Būtent mokinių skaičiaus nustatymas tiek Seimo posėdžiuose, tiek Švietimo ir mokslo komitete sukėlė daugiausia diskusijų. Opozicijos teigimu, toks kiekybinis kriterijus privers mokyklas regionuose užsidaryti, nes kai kurios rajonų ugdymo įstaigos jau dabar neatitinka minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo.
Opozicija praėjusią savaitę pristatė ir atskirąją nuomonę. Akademiko Eugenijaus Jovaišos teigimu, dėl mokyklų tinklo tvarkymo turi spręsti savivaldybė, o ne Vyriausybė.
Seimo narė Vilija Targamadzė antrino E. Jovaišai primindama, kad politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą dėl švietimo, kuriame pasižadėta suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms.
Savo ruožtu Seimo darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad svarstomas įstatymo pakeitimo projektas yra ne apie mokyklų tinklą, o apie mokyklų išlikimą.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dalyvaudama diskusijoje dėl pataisų, išvardino ir kokybinius kriterijus, numatytus įstatymo projekte: mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, turi būti užtikrintas švietimo pagalbos teikimas, mokytojai turi turėti tinkamą išsilavinimą.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
