Toks susirėmimas jau būtų įvykęs šią savaitę, jei ne gamtą gerai pažįstantys Aplinkos apsaugos komiteto nariai – įstatymo pataisų priėmimą atidėjo rudens sesijai. Matyt, jie nusprendė, kad balsuoti dėl naktinių taikiklių tikrai ne laikas birželį, kai dienos ilgos, o naktys šviesios.
Juk rudenį, kai temsta anksčiau, Aplinkos apsaugos komitetas galėtų miške surengti net išvažiuojamąjį posėdį, kaip tai neseniai padarė į prabangų Gulbinų kvartalą išsiruošusi Seimo Antikorupcijos komisija.
Iki šiol nuomonės neturintys arba ją vis keičiantys Seimo nariai naktį galėtų užsiropšti į medžiotojų bokštelį, įsmeigti akis į tamsą ir pabandyti atspėti, kas juoduoja tarp krūmų.
Kaip atskirti elnio patiną nuo patelės, jauną nuo seno, kaip įvertinti jo ragus? Juk tamsoje nušovęs ne tą gali būti apkaltintas brakonieriavimu.
O štai tikriems brakonieriams politikų diskusijos – nė motais. Jie seniai apsirūpinę naktinio matymo prietaisais, kurių be jokių leidimų galima įsigyti, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje.
Europoje tokie taikikliai draudžiami tik Graikijoje ir Lietuvoje, kur nuo 2015 metų apie medžioklę diskutuojama taip, tarsi ji vyktų viduramžiais: siūloma drausti naktinius taikiklius, kovinius šunis, lankus bei naktinę medžioklę su šunimis.
Po pirmojo balsavimo Seimo nariai pasidalijo per pusę. Už naktinius prietaisus balsavo 70 parlamentarų.
Likusieji medžioklę laiko verslu, nebūtina pramoga arba tiesiog primityviu žudymo aktu, kurį bandoma sustabdyti vis griežtėjančiais reikalavimais.
Mat sumedžiojus laimikį reikia užpildyti šūsnį dokumentų, aplinkosaugininkai jau kuria programas, kaip gyvai sekti medžiotojų maršrutus, o veterinarai reikalauja plano, kurią dieną ir valandą bus skrodžiamas nušautas elnias.
