„Ne, man tai (B. Pistoriuso pareiškimai – ELTA) nebuvo staigmena. Ir jeigu galėčiau kalbėti šiek tiek juokaudamas, bet kartu šiek tiek rimtai – paklausčiau, ar lietuviai įdėmiai klausėsi mano ankstesnių interviu ir pareiškimų dėl Vokietijos brigados. Jei taip – jie irgi būtų mažiau nustebint, nei kai kurie dabar išties yra“, – LRT radijui sakė M. Sonn.
Pasak diplomato, Berlynas jau nuo 2017 m., kai šalyje dislokavo priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, pripažįsta, kad Lietuvos saugumas yra Vokietijos ir viso NATO Aljanso saugumas. Todėl, tęsė jis, Vokietija išlaikė tvirtą poziciją dėl prieš metus priimtų sprendimų pasirašytas prezidento Gitano Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato.
„Jūsų buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė labai maloniai tai apibūdino prieš dvi dienas. Ir labai aiškiai. Jeigu Vokietija prisiima įsipareigojimą, ji jo laikysis. Ir mes visada sakėme, kad turime išsiaiškinti, kaip ir kada tiksliai tai įvyks. Tai taip pat nepasikeitė“, – tvirtino ambasadorius, referuodamas į pirmadienį kadenciją baigusios D. Grybauskaitės išsakytas mintis.
Leido suprasti, kad darytas spaudimas Berlynui – nepasiteisino
Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos laikyseną Vokietijos brigados klausimu, ambasadorius leido suprasti, kad, taip kaip ir lietuviai, taip ir vokiečiai į spaudimą reaguoja neigiamai.
„Turbūt aš galiu pasakyti ir paaiškinti tai per psichologijos prizmę. Jūs žinote lietuvius ir tai, kaip jie reaguoja spaudžiami. Pavyzdžiui, būtų labai keista, jei Lietuva pasiduotų bet kokiam spaudimui. Atvirkščiai. Ir mes, vokiečiai, psichologiškai žiūrint, elgiamės labai panašiai“, – dėstė M. Sonn.
Todėl, veikiausiai omenyje turėdamas šią savaitę konservatorių gretose užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui skirtas pagyras dėl griežtos laikysenos, diplomatas nurodė, kad neracionalu teigti, kad „bet kurio politiko viešoji komunikacija“ ką nors esmingai keitė.
„Tai yra apie fundamentalius, strateginius interesus, kurie yra bendri Lietuvai ir Vokietijai mūsų gynybos Aljanse NATO. Todėl mintis, kad bet kurio politiko viešoji komunikacija vidaus politikoje ką nors keičia – mano vertinimu, nėra racionali“, – pabrėžė buvęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Pernai gruodį, per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją Seime, taip pat kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Tuomet į debatą įsijungė ir Vokietijos ambasadorius. Jis pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
