Gegužės pabaigoje Vokietijos vyriausybės kontroliuojamos geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“ padalinio Varšuvoje atstovai kreipėsi į kolegas Lietuvoje.
Kaip matyti iš „Lietuvos ryto“ turimo „DB Cargo Polska“ ir „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausančio krovinių gabenimu užsiimančio „LTG Cargo“ atstovų susirašinėjimo, užsieniečiai lietuviams pranešė, kad ruošiasi būsimiems kariniams gabenimams.
Dėl to lietuvių buvo prašoma sudaryti galimybes atlikti kelis bandomuosius važiavimus tarp Trakiškių ir Mockavos, kur krovinys nuo europinės vėžės perkeliamas ant vadinamosios rusiškos vėžės.
Tokiu būdu vokiečiai siekė atnaujinti žinias apie mūsų geležinkelių infrastruktūrą. Be to, jie turėjo ir specialų pageidavimą. Buvo prašoma leisti lokomotyvus valdyti užsieniečių mašinistams – argumentuota, kad jautrus krovinys esą negali būti perduotas subrangovams.
Iš pradžių „LTG Cargo“ atmetė „DB Cargo Polska“ prašymus, tačiau vėliau kategoriška lietuvių pozicija netikėtai pasikeitė.
Kai kurių šaltinių teigimu, tai galėjo atsitikti po to, kai skundai dėl žlugdomų mokymų pasiekė ne tik „Deutsche Bahn“ vadovybę, bet ir bundesverą (Vokietijos ginkluotosios pajėgos. – Red.).
Kai kurie Lietuvos politikai žeria priekaištus bundesverui, kad vengiama įsipareigojimų nuolat dislokuoti vokiečių brigadą mūsų šalyje. Bet ar panašūs incidentai negali atitolinti šio Lietuvai svarbaus tikslo dar labiau?
Informacija – itin jautri
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) atstovai oficialiai patvirtino, kad prieš kurį laiką įmonė sudarė galimybes vieno iš jų partnerių mokymams.
Anot LTG, partneriams esą buvo suteikta reikalinga pagalba.
Daugiau informacijos apie šį atvejį LTG nesuteikė, tik atkreipė dėmesį, kad su kariniais gabenimais bei mokymais susijusi informacija yra itin jautri ir konfidenciali: „Todėl ja dalintis galime labai ribotai.“
Tiesa, LTG atstovai pridūrė, kad „LTG Cargo“ nuolat užtikrina saugų ir efektyvų karinių krovinių gabenimą Lietuvos teritorijoje, taip pat bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, NATO, ES ir mūsų partneriais padėdama užtikrinti kariuomenių logistinius poreikius tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse.
Anot bendrovės, LTG aktyviai dalyvauja sąjungininkų ir partnerių mokymuose, esant poreikiui prisideda prie jų organizavimo reikalingais ištekliais. Taip pat patikinta, kad „LTG Cargo“ kariniams kroviniams visuomet teikia prioritetą, – jie turi pirmumą kitų kategorijų krovinių atžvilgiu.
„Bendrovė visuomet yra pasiruošusi nedelsdama reaguoti į partnerių poreikius visoje šalyje ir teikti tokių krovinių gabenimo paslaugas“, – tvirtino „Lietuvos geležinkeliai“.
Jokių išimčių nereikėjo?
Tad kas vis dėlto atsitiko, kad šįkart „Deutsche Bahn“ kurį laiką buvo vedžiojama už nosies, ir kas pasikeitė maždaug per savaitę, kad griežtas „ne“ virto „taip“ ir buvo leista surengti mokymus? Į šį klausimą LTG taip ir neatsakė.
Iš pradžių „Lietuvos rytui“ buvo tvirtinama, kad pagal mūsų šalies įstatymus užsieniečiai esą negali valdyti lokomotyvų.
„Taigi net teoriškai jie negalėtų gauti tokio leidimo. Norėdami valdyti lokomotyvą, jie privalo gauti licenciją. Tačiau tam būtina mokėti lietuvių kalbą.
Lygiai taip pat mūsų mašinistai negali valdyti lokomotyvo Latvijoje ar Lenkijoje.
Faktas yra toks, kad joks mašinistas – lenkas ar vokietis – negali ateiti į Lietuvą, sėsti į lokomotyvą ir juo važiuoti“, – „Lietuvos rytui“ aiškino LTG verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza.
Jis svarstė, kad kritinių situacijų metu galbūt užsieniečiams galėtų būti daromos išimtys. Bet esą tai spręstų nebe „LTG Cargo“, o kitos atsakingos valstybės institucijos.
Vis dėlto vienas LTG vadovų pabrėžė, kad šie jo svarstymai yra tik teoriniai: „Kadangi nežinau visų faktinių aplinkybių, galiu paaiškinti tik galiojančią įprastą praktiką.“
Vėliau jis „Lietuvos rytui“ irgi patvirtino, kad „Deutsche Bahn“ gavo reikiamus leidimus: „Mano žiniomis, jie viską susiderino, leidimus gavo ir tie mokymai jau įvyko.“
E.Kerza taip pat tvirtino, kad jokių išimčių mokymams esą daryti nereikėjo. Jis ir vėl pabrėžė, kad mokymai vyko remiantis jau įprasta praktika ir tai yra susitarimo tarp partnerių reikalas: „Kita situacija būtų, jei vokiečiai ar kas nors kitas norėtų Lietuvoje veikti nuolat. Tada galiotų kita tvarka.“
Baiminasi konkurencijos
Šiuo metu visus karinius krovinius Lietuvos teritorijoje gabena nacionalinis vežėjas – „LTG Cargo“. „Lietuvos rytą“ neoficialiai konsultavę ekspertai svarstė, kad įmonė yra suinteresuota išsaugoti šias pozicijas.
Galbūt todėl „LTG Cargo“ sukėlė įtarimų „DB Cargo Polska“ veiksmai, kurie galėjo būti vertinami kaip noras ateityje perimti dalį rinkos, galbūt net karinių krovinių gabenimą.
Ekspertai svarstė, esą „DB Cargo Polska“ gali taikytis ir į karinius gabenimus, kurie bus neišvengiami Lietuvoje dislokavus Vokietijos brigadą, ypač tais atvejais, apie kuriuos kalba vokiečių pusė, – kad krizės atveju jų karines pajėgas į Lietuvą planuojama permesti per 10 dienų.
Tam būtų reikalingi milžiniški pajėgumai ir esą vokiečiai gali būti suinteresuoti, kad karinės technikos logistiką nuo Berlyno iki Ruklos užtikrintų nebūtinai „LTG Cargo“, bet jų pasirinktas vežėjas.
Tokiu atveju „Deutsche Bahn“ ar kita kompanija privalėtų atitikti mūsų šalies nacionalinio saugumo reikalavimus ir gauti ne tik specialų Vyriausybės komisijos leidimą, bet ir užsitikrinti tarptautinius geležinkelių pajėgumus mūsų teritorijoje, kuriuos išduoda „LTG Infra“.
Tiesa, mašinistais greičiausiai būtų samdomi lietuviai, nes lenkams ar vokiečiams būtų sudėtinga išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Teigiama, kad visos šios procedūros gali užtrukti metus ar ilgiau.
Galimi vežėjai žvilgčioja
Todėl neatmetama, kad kalbomis apie neva planuojamus karinius gabenimus „DB Cargo Polska“ siekė padaryti įspūdį lietuviams, nors iš tiesų turi norą Lietuvoje imtis įprastos komercinės veiklos – perimti dalį gabenimų, kurių „Lietuvos geležinkeliuose“ pastaruoju metu ir taip gerokai sumažėjo.
Apie galimą nuožmesnę konkurenciją užsiminė ir „Lietuvos rytą“ konsultavęs su LTG susijęs ekspertas. Jo teigimu, jau visai netrukus į Lietuvos rinką turi ateiti vienas ar net keli tarptautinius krovinius galintys gabenti geležinkelių vežėjai, taigi LTG teks dirbti naujomis sąlygomis.
„Panašu, jog į Lietuvą ruošiasi ateiti daugiau vežėjų ir todėl nestebina, kad galimi konkurentai čia žvalgosi, tyrinėja rinką, nori išbandyti infrastruktūrą ir jos galimybes.
Manau, kad tai labiau susiję su konkurencijos dalykais, o ne su nacionaliniu saugumu ir kariniais kroviniais. Dėl to, matyt, „LTG Cargo“ ir elgėsi atsargiai“, – svarstė su LTG susijęs ekspertas.
Vokiečiai gali nesuprasti
Nepriklausomi ekspertai irgi neatmetė, kad apmokyti savo mašinistus Lietuvoje nusprendęs „DB Cargo Polska“ gali turėti komercinių tikslų.
Esą greičiausiai dėl šios priežasties „LTG Cargo“ ir nebuvo linkęs įsileisti galimų konkurentų.
„Jeigu instruktorius atsisako su tavimi važinėti mašina, tu niekada negausi vairuotojo pažymėjimo“, – palygino „Lietuvos rytą“ konsultavęs ekspertas.
Vis dėlto specialistas svarstė, kad sąjungininkams specialiai daromos kliūtys lietuvių nepuošia, ypač kai ir vokiečiams puikiai žinoma, kad LTG pastaruoju metu negali pasigirti dideliais krovinių srautais ir maksimaliai panaudotais pajėgumais.
„Ko gero, apie tas kliūtis galėjo sužinoti ir vokiečiai, kurie mūsų gali tiesiog nesuprasti. Jei norime, kad Lietuvoje būtų jos karių, mes irgi turime parodyti, kad siekiame bendradarbiauti, o ne tik kaišiojame pagalius į ratus.
Dabar atrodome keistai, kai iš vokiečių kažko reikalaujame, bet patys prigalvojame įvairiausių kliūčių ir juos pykdome“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, glaudesnis bendradarbiavimas su nacionaliniu Vokietijos vežėju daugiau galimybių atvertų ir sunkumų turintiems „Lietuvos geležinkeliams“.
Žadėjo pateikti klausimų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas šį atvejį, pabrėžė, kad LTG visais atvejais esą turėtų įvertinti šalies geopolitinius interesus.
„Priimant panašius sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į karinio pastiprinimo svarbą, jo judėjimo greitį. Turi būti užtikrinama sąveika ir mobilumas.
Natūralu, kad bet kokias biurokratines kliūtis derėtų nustumti į šoną. Turime turėti labai aiškius algoritmus, kad kritiniu atveju veiksmai būtų greiti ir nekeltų jokių abejonių mūsų strateginiams partneriams“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Ar šis atvejis nerodo, kad grėsmės atveju dar nesame pasirengę reaguoti ypač operatyviai? Ar neatsitiks taip, kad karinę techniką gabenantis vokiečių mašinistas pasienyje bus egzaminuojamas, ar moka lietuvių kalbą?
„Matyt, „Lietuvos geležinkeliams“ gali tekti pateikti papildomų klausimų, ar yra pakankamai aiškūs algoritmai, kaip visa tai veiktų ir ar šiuo atveju nėra reikalingas Seimo įsikišimas“, – neatmetė L.Kasčiūnas.
