Valstybės gynimo tarybą (VGT) kuo skubiau ragintas sušaukti šalies vadovas „atsibudo“ tik šeštadienio vakarą ir paskelbė, kad aukščiausi šalies pareigūnai į pasitarimą kviečiami sekmadienio popietę.
Po kelių valandų nuo prezidento pranešimo Jevgenijus Prigožinas pranešė stabdantis šturmą į sostinę.
Viešojoje erdvėje imta diskutuoti, kodėl prezidentas nesukvietė Lietuvos lyderių aptarti šalies saugumo klausimų dar šeštadienį.
Po šio posėdžio sekmadienio vakarą prieš žiniasklaidos atstovus stojęs G.Nausėda nieko ypatingo nepranešė, tačiau turėjo teisintis dėl savo pavėluotos reakcijos.
„Visada pasiūlymų, kaip vairuoti automobilį, turi tie, kurių net niekas neprileidžia prie vairo ir jie apskritai net ne automobilyje. Panašių pasisakymų, komentarų mes girdime visą laiką“, – pareiškė prezidentas.
Jo teigimu, pirmiausia buvo labai svarbu įsitikinti, kaip rutuliojasi įvykiai, nes pirmi ženklai rodė, kad tai buvo vidinė Rusijos krizė.
„Mums ji jokių pasekmių, pagal mūsų turimą informaciją, neturėjo, todėl palaukėme (...) surinkome tokią informacijos apimtį ir įvertinome informaciją tokiu mastu, kad galėjome šiandien jau tikrai labai operatyviai ir kartu labai darbingai apsvarstyti, kokiame status quo atsidūrėme ir kokie galimi scenarijai ateityje“, – aiškino G.Nausėda.
Prezidentą ginti pirmadienį ryte stojo ir jo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Posėdis buvo sušauktas tada, kai buvome apsitarę, kada mes jį galėtume turėti. Žinoma, pirmieji pranešimai pasiekė penktadienio vakarą ir tos institucijos, kurios yra atsakingos už informacijos rinkimą, vertinimą ir teikimą, dirbo ir per naktį.
Todėl informaciją gavome ir šeštadienį ryte“, – LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
K.Budrys patikino, kad prezidentas ir kitų institucijų vadovai komunikavo, buvo sutarę dėl bendros pozicijos. VGT nariai esą buvo sutarę, kad susitikti gyvai reikėtų tuo atveju, jeigu Rusijoje staigiai keistųsi situacija arba reikėtų priimti atitinkamus sprendimus.
„Tai nei vieno, nei kito, to, ko mes negalėtume padaryti kitomis priemonėmis, nebuvo tuo metu, ir buvo akivaizdu į pavakarę, kad sekmadienio rytą situacija bus aiškesnė ir mes matysime, kaip ji rutuliojasi ir kad jau galima bus susitikinėti“, – pridūrė K.Budrys.
Jo teigimu, tai, kad VGT buvo sušaukta į posėdį tik sekmadienį, nereiškia, jog iki susitikimo niekas nedirbo: „Darbas vyko nuosekliai visų, ir čia vienas yra iš etapų – nereikėtų fizinio VGT narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba ir tarpusavyje koordinuojasi, ir šnekasi.“
R.Urbonaitė: man trūko ne tik prezidento pozicijos
Politologė Rima Urbonaitė sutiko, kad darbas greičiausiai vyko, tačiau, kaip pastebėjo ji, prezidento komunikacija buvo pasirinkta netinkamai, nes dabar visi prisimins tik tai, jog jis svarbiu metu laiką leido pajūryje.
„Tą šeštadienį sėdėti kažkur pajūryje, kavinėje, turbūt, švelniai tariant, tikrai nėra geriausias žingsnis komunikacine prasme. Paskui tu turi įrodinėti ir bandyti kažką visuomenei paaiškinti. Tai buvo toks keistas momentas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo R.Urbonaitė.
Pasak politologės, šiuo atveju trūko ne tik prezidento, bet ir kitų šalies vadovų bandymo paaiškinti situaciją, nuraminti žmones.
„Aš turėčiau pasakyti, kad man trūko ne tik prezidento pozicijos. Tiesą sakant, tą dieną, ir ypač iki pavakarės, iš užsienio reikalų ministro mačiau tik vieną įrašą „Twitter“ ir gal buvo vienas ministrės pirmininkės pasisakymas. Buvo toks jausmas, kad kažkas gal ir vyksta, bet mes apie tai nelabai ką nors žinome.
Galų gale, prezidento sprendimas tik vakare pranešti apie šaukiamą VGT posėdį... Aš suprantu, kad prezidentas bando pasakyti, jog aiškina tie, kurie nieko nesupranta, bet mes interpretuojame tai, ką mes matome, o mes matėme šitai (nuotrauką).
Mes matome kitas valstybes, kuriose vadovų susitikimai ir pranešimai jau vyko, ir matome mūsų valstybę, kurioje situacija buvo kitokia. Natūralu, kad mes lyginame ir keliame klausimus“, – pažymėjo ji.
R.Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad nuo to mes netapome mažiau saugūs, bet klausimų tokia vadovų komunikacija iš tiesų kelia. Kaip turėjo būti reaguojama?
„Pavyzdinis elgesys – greitos reakcijos, greiti komentarai žiniasklaidai, nes net prezidento įrašas feisbuke prasidėjo nuo savęs pagyrimo, kaip jis puikiai viską prognozavo. Tai nėra geriausias būdas komunikuoti tokioje situacijoje.
Aš manau, turėjo būti pranešimai žiniasklaidai, kuriuos galėjo lydėti ir įrašai socialiniuose tinkluose, ir, be jokios abejonės, savalaikis pranešimas apie tai, kad lyderiai susitinka, ir tikrai mažiausiai turbūt reikėjo ilsėtis kavinėje.
Aš suprantu, kad visi valgėme ir kiti turbūt galėjo ilsėtis, bet komunikacine prasme tai nėra gera žinutė, kuri bus pozityviai interpretuojama“, – patarimus dalijo politologė.
Ji įsitikinusi, kad VGT posėdis turėjo būti šaukiamas dar šeštadienį.
„Nes sekmadienį, suprantame, kad situacija jau buvo visiškai kitokia. Ypač vakare. (...) Atsipalaiduoti mums tikrai nėra ko. Dėl to atsipalaidavęs prezidentas, tas vaizdas ir buvo sutiktas visuomenėje arba dalies socialinių tinklų vartotojų taip, kaip buvo sutiktas“, – konstatavo R.Urbonaitė.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas J.Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgoms sparčiai judant link Maskvos ir užėmus Rostovą prie Dono bei Voronežą, šeštadienio vakarą pranešta, kad J.Prigožinas nutarė atsitraukti.
Maskva nurodo, kad kaltinimai „Wagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti, o pats J.Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.
