NSGK nariai sieks į krašto gynybą įtraukti daugiau piliečių: siūlo reglamentuoti komendantūras

2023 m. birželio 27 d. 10:05
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai konservatoriai inicijuoja Karo padėties įstatymo pakeitimus, leisiančius sudaryti sąlygas didesniam žmonių įsitraukimui į valstybės gynybą.
Daugiau nuotraukų (5)
„Valstybės gynyba yra suprantama ne tik kaip gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat turi būti pasirengusios visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Karo padėties įstatymo pataisomis parlamentarai siūlo apibrėžti kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus. Numatoma, kad tokius vienetus sudarytų būriai, veikiantys savanoriškumo pagrindu.
Tai turėtų būti pilnamečiai asmenys, turintys teisę įsigyti ir turėti ginklą, taip pat įgiję pagrindinį karinį parengtumą, netarnaujantys Lietuvos kariuomenėje.
Kovinio asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vieneto ir partizanų vieneto nariai būtų rengiami pagal karinio vieneto rengimo planą – dalyvautų mokymuose ir pratybose bei būtų aprūpinti karine įranga.
Įstatymo pakeitimai taip pat aprėpia komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų integravimą į valstybės gynybos planus.
„Geriausia platforma, kuri jau yra plėtojama 2020 m. Karo padėties įstatymo pagrindu – karo komendantūros. Trumpai tariant – tai užnugario sistema“, – aiškino L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad komendantūrų institucija gali pasitarnauto kovoje su diversinėmis grupėmis, prisidėti prie evakuacijos srautų valdymo, viešosios tvarkos palaikymo.
„Mes įsitikinę, kad reikia aiškiau reglamentuoti, kas yra komendantūros, kas yra komendantinis vienetas. Iki šiol Karo padėties įstatyme buvo reglamentuoti tik komendantai su jiems priskirtomis funkcijomis. Šiomis pataisomis siūlome reglamentuoti ir komendantūras“, – teigė jis.
Todėl projekte numatoma, kad komendantūrų institucija karo metu remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Galiausiai, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad karo komendantu paskirtas asmuo negalėtų eiti kitų pareigų – pastarosios pareigos būtų pirmaeilės. Taip pat būtų numatyti papildomi komendanto uždaviniai – ne tik užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei joms pavaldžių institucijų ir įstaigų, bet ir šalinti grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, remti ginkluotųjų pajėgų padalinių ir sąjungininkų veiksmus, užtikrinti vietos savivaldos tęstinumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.