„Nepriimtas įstatymas yra ne dėl to, kad kažkas turėtų geresnių pasiūlymų, o tiesiog dėl to, kad skaičiuojama, kiek yra salėje žmonių, ir situatyviai bandoma šiek tiek sužaisti“, – Seime žurnalistams teigė premjerė.
„Nes geresnius pasiūlymus – tiek, kiek jų buvo, – komitetas apsvarstė, ir dabar, mano supratimu, yra paruoštas kompromisas, kuris galėtų būti priimtas. Bet opozicija nori pasinaudoti ta proga, kad pora kolegų šiandien yra komandiruotėse. Gaila dėl to, bet jeigu nepavyks priimti šią sesiją, tai rugsėjo mėnesį bus priimta“, – akcentavo I. Šimonytė.
Anot jos, Seime įstrigusios pataisos, kurios atliepia Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą ir perkelia kriterijus mokyklų tinklo kūrimui į įstatymą, nekelia didelio pavojaus. I. Šimonytė pabrėžė, kad pataisų priėmimui dar yra laiko iki KT nutarimo įsigaliojimo – 2024 m. sausio 1 dienos.
„Nėra kažkaip dramatiškai pavojinga, nes Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, tai čia to laiko tarsi yra“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Mes patys siekiame, kad tas įstatymas būtų priimtas kuo anksčiau, kad aiškumas atsirastų anksčiau ir nebūtų čia kažkokios erdvės naujoms spekuliacijoms, ar čia galima vėl atidaryti diskusiją, tai kokio mažumo mokyklos provincijoje ar mažesniuose miestuose gali veikti, iš esmės neužtikrindamos kokybiško švietimo vietos vaikams“, – aiškino Seimo narė.
Antradienį Seime įstrigo Švietimo įstatymo pataisos dėl bendrųjų ir specialiųjų kriterijų mokyklų tinklo kūrimui. Balsuoti dėl pataisų, kuriomis siekiama atliepti Konstitucinio Teismo nutarimą, registravosi tik 66 Seimo nariai. Tam, kad balsavimas pavyktų, reikia bent pusės užsiregistravusių parlamentarų.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
Tiek Seimo plenariniuose posėdžiuose, tiek Švietimo ir mokslo komitete šis įstatymo projektas yra sukėlęs ne vieną aršią diskusiją. Opozicija nesutinka su daugeliu kriterijų, pabrėždama, kad juos priėmus, regionuose išnyks klasėse minimalaus skaičiaus mokinių nesurenkančios mokyklos.
„Gaila, kad nesirengiame sugalvoti geresnių sprendimų. Pavyzdžiui, prievolė gimnazinėse klasėse turėti 21 mokinį tikrai nesisieja su ugdymo kokybe. Nes atskiriems mokslo dalykams klasės dalinamos per pusę, taigi tuo ir parodoma, kad taip geriau yra išmokstama. Tai tik parodo, kad mažesnės klasės gali sėkmingai veikti ir vaikai jose pasiekti gerų rezultatų“, – antradienio posėdyje sakė Seimo narys Gintautas Kindurys.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
