Vieni svarstė, kad V.Putino ir J.Prigožino ginčas – nesuvaidintas, leidęs pasauliui pamatyti, kad Rusijos diktatoriaus valdžia nėra absoliuti ir jis yra pažeidžiamas. Kiti tvirtino, esą tai tebuvo spektaklis.
„Aš manau, kad konfliktas buvo tikras. Net jeigu čia ir buvo spektaklis, tai jo režisierius buvo ne V.Putinas. Tai, kad sukarinta grupuotė gali nueiti beveik iki Maskvos, užimti kelis miestus, yra labai stiprus smūgis V.Putino įvaizdžiui“, – įsitikinęs informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko.
Kodėl V.Putinas leido J.Prigožino konvojui šimtus kilometrų laisvai judėti Rusijos gatvėmis? Ar tikslingas Vakarų džiaugsmas dėl J.Prigožino ir V.Putino kovos, kai nė vienas laimėtojas situacijos nekeistų į gerą? Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Nesuklaidinti“.
Viskas gali būti paprasčiau, nei atrodo?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. V.Denisenko atkreipė dėmesį, kad, net jei visą savaitgalį iš tiesų stebėjome spektaklį, jo autorius tikrai nebuvo V.Putinas. Rusijos vadovas sumaišties metu nepasirodė kaip tvirtas lyderis – iš pradžių prigrasinęs, galiausiai spruko ir vėl pasirodė tik įvykiams aprimus.
„Aš buvau iškėlęs tokią versiją, kad galbūt mes matome tam tikrą valdžios perskirstymą ir už J.Prigožino galimai stovi koks nors klanas šalia V.Putino. Bet įrodymų aš neturiu. Kuo labiau gilinuosi į situaciją, tuo labiau galvoju, kad galbūt viskas žymiai paprasčiau – J.Prigožinas tiesiog nenorėjo atiduoti „Wagner“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo V.Denisenko.
Primename, kad po to, kai „Wagner“ su Rusijos gynybos ministerija nesutiko pasirašyti sutarties, buvo numatyta, kad J.Prigožino samdinių įmonė turėtų būti išformuota iki liepos 1-osios.
Pats J.Prigožinas, pirmadienį vakare galiausiai paskelbęs garso įrašą, šią priežastį įvardijo kaip pagrindinę, dėl ko buvo pradėtas maištas.
„Galbūt J.Prigožinas tiesiog bandė apginti savo pozicijas ir gal pats nesitikėjo, kad jam pavyks taip lengvai pajudėti link Maskvos. Kai jau priartėjo, gal ir suvokė, kad nelabai žino, ką su tuo daryti. Rusijos prezidentu, panašu, jis nenorėjo tapti. Jis norėjo tik išsaugoti savo verslą“, – aiškino informacinių karų žinovas.
„Yra versija, kad J.Prigožinas tiesiog supsichavo“, – pridūrė jis.
Spektaklis galėjo būti skirtas patiems rusams
Informacinių karų ekspertė Indrė Vareikytė pastebėjo, kad visas šis spektaklis greičiausiai buvo skirtas ne tarptautinei, o vidinei auditorijai.
„Vienas dalykas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, kad, kai mes kalbame apie to spektaklio arba ne rezultatą, turime nepamiršti, jog nebūtinai tas spektaklis turėjo būti skirtas tarptautinei auditorijai ar Ukrainai. Jis galėjo būti skirtas vidinei auditorijai, nes Rusija jau ateina į tašką, kai žmonėms klausimų, kas vyksta kare, kyla vis daugiau.
Nemanau, kad tai yra dalykas, kurį Kremlius galės lengvai ignoruoti, jis jau turi pradėti galvoti, kaip savo auditoriją įtikinti ir ką jai sakyti – vis daugiau žmonių negrįžta, vis daugiau kalbų, kad su kariais elgiamasi negražiai, jog jie pralaimi arba tam tikra informacija, kuri buvo skelbiama Rusijoje, buvo netikra“, – sakė I.Vareikytė.
Be kita ko, ekspertė ragino nepamiršti, su kuo turime reikalų – Rusija gali vienu įvykiu nukreipinėti dėmesį nuo kito, todėl reikia išlikti budriems.
„O kas vyksta už to taško, kurio mes nematome? Viso pasaulio akys krypo į J.Prigožino kelionę, bet yra labai svarbu nepamiršti, kad turime reikalą su šalimi, kuri yra spektaklio profesionalė ir tuo metu mes galime praleisti esminę informaciją, kuri gali sukelti grėsmę mūsų saugumui.
Šiuo atveju taip nebuvo, bet mums tai gali būti labai gera pamoka, kad mūsų akys nukrypo ir mes galėjome kažko nepastebėti, kažką praleisti“, – komentavo ji.
„Tai priminė ne maištą, o miesto šventę“
Savaitgalio įvykiai, anot V.Denisenko, taip pat parodė, kokioje didelėje krizėje yra Rusija. Jo teigimu, net jei tai ir būtų buvęs spektaklis, nėra logikos jo metu V.Putinui grasinti atpildu, pradėti bylą dėl karinio maišto, o po to pasakyti, kad viskas yra gerai, bylą uždarome ir J.Prigožinas su „Wagner“ gali judėti, kur nori.
„Rusija save parodė kaip žlugusią valstybę“, – pareiškė informacinių karų žinovas.
Jis pabrėžė, kad miestuose, kuriuos spėjo užimti „Wagner“ grupuotė, iš pasklidusių įrašų matyti, kaip jų gyventojai draugiškai pasitiko maištininkus.
„Tai priminė ne maištą, o miesto šventę“, – ironizavo V.Denisenko.
Tiesa, pasak jo, nors susidaro įspūdis, kad patys rusai pavargo nuo V.Putino, tai nereiškia, jog jie nori demokratijos – J.Prigožinas jiems atrodytų puikus variantas valstybę toliau valdyti griežtos rankos principu.
Informacinių karų ekspertė I.Vareikytė pabrėžė, kad J.Prigožinas parodė, jog Rusijos valdžią galima šantažuoti ir tuo pasiekti tam tikrų rezultatų.
„Tokių veikėjų, kaip J.Prigožinas, gali atsirasti daugiau. Mums šitas nestabilumas nėra nei gera, nei bloga žinia, nes mes visada žinojome, kad tai nėra stabili valstybė“, – tikino ji.
O tikėtis, kad rusai išeis ir nuvers valdžią, anot ekspertės, yra naivu.
„Tu niekada neklausei, kas vyksta mano valstybėje, kur dingsta mūsų pinigai, kodėl mes gyvename be elektros, o asfaltas nutiestas tik iki oligarchų pilių. Niekada nebuvo kultūros laikyti savo valstybę, politikus atskaitingus.
Dėl to dabar lauki, kas tau bus patiekta, sukramtyta“, – rusų požiūrį apibūdino ji.
