Tuo metu konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis advokato žodžiuose mato grėsmę – jo teigimu, tokia retorika, kokia sklinda iš I.Vėgėlės, labiau tiktų „autokratiškoms šalims“, o ne Lietuvai.
„Jis kalba taip, kaip mūsų pagrindinių sajungininkų priešai. Tai neduok Dieve Lietuvai tokio prezidento“, – pažymėjo Ž.Pavilionis.
Pašnekovai apie tai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“.
Įvertino kandžius G. Landsbergio žodžius
Šią savaitę po prezidento G.Nausėdos metinio pranešimo užsienio reikalų ministras, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis komentavo, kad šalies vadovo kalba buvo populistinė – tokia, kokią esą galėtų pasakyti, pavyzdžiui, advokatas I.Vėgėlė.
„Man net susidarytų įspūdis, kad šitą kalbą, bent jau dalį jos, tikrai galėtų sakyti ir koks nors, pavyzdžiui, I.Vėgėlė, stovėdamas toje pačioje tribūnoje. Tiktų ir atitiktų pozicijas“, – rėžė G.Landsbergis.
Ž.Pavilionis, paklaustas, kaip supranta tokį savo partijos pirmininko pareiškimą, svarstė, jog tam tikrų panašumų tarp I.Vėgėlės ir dabartinio šalies vadovo taip pat įžvelgia.
„Čia galima perfrazuoti, kad žmonės, kurie bando gaudyti balsą laukuose, kur vėjas pučia, neturėdami nuoseklumo, savo pažiūrų, tai yra tam tikras pavojus, įskaitant užsienio politiką. (...) Visi šitie vėjai, kurie nuneša toli į šonus, paprastai priglaudžia prie gana autokratiškų valstybių, ir tai baigiasi liūdnai“, – kalbėjo konservatorius.
Tiesa, pats I.Vėgėlė į tokius G.Landsbergio žodžius sureagavo ironiškai, ir nepraleido progos įgelti pačiam konservatorių lyderiui.
„Aš visada sakau, kad geriau būti „kokiu nors Vėgėle“, negu nekokiu anūku, kuris neklauso senelio, ar tokiu, kuris pastato, mano supratimu, į tokią bjaurią padėtį savo partiją, ir pastaruoju metu mes matėme porą mėnesių šitą keistą Seimo pasileidimo intrigą, tai čia tikrai geriau būti tokiu, negu pastatyti partiją ir visą Lietuvą į tokią keistą politinių iššūkių situaciją.
Ypač artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris, gal ir ne dėl mūsų kaltės, bet gali tapti ir istoriniu fiasko“, – kalbėjo advokatas.
Tiesa, kritikos I.Vėgėlė negailėjo ir pačiam G.Nausėdai – pasak jo, skambiais „gerovės valstybės“ pažadais kalbėjęs šalies vadovas jų galiausiai taip ir neįgyvendino.
„Jo retorika, pradėjus nuo gerovės valstybės, ketvirtais metais ir pasibaigė. Deja, tik ji yra nepasiekta. Ta gerovės valstybė yra su krentančiu BVP, bjauriausia atskirtimi. Mano supratimu, jeigu turi stiprų stuburą, užimdamas tokias pareigas, tu gali pasiekti labai daug.
Prezidentas turi daug nematomų galių, bet jeigu jis negeba susitikti net su pozicine partija, kad ir kiek jis jos nekęstų, bet nesugeba susitikti su esminiais jos vadovais, kai viena valdžios grandis absoliučiai nekoordinuoja ir nežino, ką daro kita valdžios grandis, tai yra neatleistina“, – komentavo pašnekovas.
Susikirto dėl Kinijos
Ž.Pavilionis savo ruožtu pastebėjo, jog iš savo nepatyrimo I.Vėgėlė esą daro tokias pačias klaidas, kokias daro ir prezidentas G.Nausėda, nes šalies vadovas privalo būti kompetentingas užsienio politikos ir saugumo srityje. Tokie žodžiai I.Vėgėlę supykdė.
„Per jūsų patyrimą mes turime konfliktą su Kinija, kuris padeda mums sumažinti mūsų Klaipėdos krovos uosto darbus tiek, kad mes turime patį didžiausią kritimą ekonomikoje, mes per tą didelį patyrimą turime Kaliningrado blokadą, kurią sustabdė tiek NATO, tiek ES partneriai, įspėdami, kad susirinkite savo žaislus.
O mano didelis patyrimas yra teisėje. Galiu pranešti, jeigu to nežinot, kad pati Konstitucija labai aiškiai įvardija prezidento kompetencijas, ir labai aiškiai pasako, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis, dalijasi su Vyriausybe vykdomąja valdžia.
Mes turime dualistinę vykdomosios valdžios schemą. Todėl kalbėti apie tai, kad prezidentas yra užsienio reikalams, o vidaus reikalai prezidento visiškai neliečia, jūs sakote didelę netiesą.
Prisiminus D.Grybauskaitės valdymą, ji į vidaus reikalus kišosi turbūt daugiau, nei kartais pats premjeras gebėdavo padaryti. Kiekvienos valdžios šaka pasiima valdžios tiek, kiek jai suteikia Konstitucija ir kiek ji pati nori, kiek leidžia Konstitucija ir teisė“, – aiškino advokatas.
Ž.Pavilionis tvirtino, kad tokia I.Vėgėlės retorika jam primena „jaunąjį G.Nausėdą“, kai šis dar gana naiviai žiūrėjo į dabar jau savaime suprantamas grėsmes Lietuvai.
„2019 metai, prezidentas sako, kad reikia pragmatiškų santykių su A.Lukašenka, ką jūs čia kratote skiauteres prieš Astravą. Dabar jau visai kitaip šneka. Tai, ką pasakė Ignas, labai gražiai atspindi ir orbaniškas, ir kitas tendencijas.
Iš esmės tai yra pataikavimas autokratijoms – pažiūrėkite, jis pasakė, kodėl palietėte komunistinę Kiniją? Kai visas pasaulis mato, kad komunistinė Kinija šiandien reiškia besąlygišką partnerystę su Rusija.
Būdamas teisininku ir sakydamas, kad jam teisė yra svarbu, iš esmės jis savo žodžiais, gal ir pats to nesuprasdamas, parėmė valstybes, kurios griauna taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, ir tai nėra tik mano žodžiai. Jis kalba taip, kaip mūsų pagrindinių sajungininkų priešai. Tai neduok Dieve Lietuvai tokio prezidento“, – svarstė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
I.Vėgėlė savo ruožtu neatlyžo – pasak jo, Lietuva dėl Taivano įsiveldama į konfliktą su Kinija paaukojo per daug ir pasielgė ypač neatsakingai.
„Jūs turbūt, Žygimantai, su savo chebra planuojate nugalėti su viena Lietuva visą drakoną. Nepaisant to, kad jūs turite daug daugiau informacijos negu aš, nes pas jus ji suplaukia kaip pas pareigūną, deja, jūs jos realiai nevertinate, tinkamai nepriimate sprendimų, kurie būtų naudingiausi Lietuvai.
Nereikia vieniems pasaulyje, nuogiems ir basiems, kovoti su didžiausia pasaulio pramonine valstybe, kuri jeigu dar nėra didžiausia, tai tikrai tuoj bus“, – kalbėjo jis.
Ž.Pavilionis priminė, jog Lietuvos palaikymas Taivanui neliko nepastebėtas, nes visai neseniai Europos Sąjungos (ES) buvo patvirtintas pasipriešinimo prievartai mechanizmas.
„Šiuo metu mes apgynėme ne tik tris milijonus, bet beveik 500 milijonų žmonių. Jei kitą kartą komunistinė Kinija baus, o ji dažnai baudžia už visokius dalykus, kuriems turbūt palaiminimą duotų gerbiamas Ignas, ES valstybes, mes dabar jas apgynėme. Ir už tai Lietuva yra giriama, ir visos durys atsidaro.
Nežinau, kokios durys jums atsidarytų, bet turbūt tikrai ne Vakaruose“, – ironizavo Ž.Pavilionis.
„Jūs nueikite į paprastą trobą Lietuvos kaime ir pažiūrėkite, ar jums atsidarys durys. Su šita jūsų politika mes naikiname savo ekonomiką, ir jūs žinote, kad rudenį bus dar blogesnė situacija“, – atkirto I.Vėgėlė.
I.Vėgėlė galvoja ir apie Seimo rinkimus?
Ž.Pavilionis advokatą tuomet paragino kurti savo partiją ir dalyvauti Seimo rinkimuose, jeigu jis nori „tvarkytis“ vidaus politikoje. Visgi užsienio politikos konservatorius jam ragino neliesti.
Pats I.Vėgėlė teigė neatmetantis ir tokios galimybės, nors jau kurį laiką sklanda kalbos, jog advokatas ketina dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.
„Vienas iš variantų – jis yra visiškai neatmestinas. Sprendimas eiti į politiką yra taip arba ne – jeigu atsakai pozityviai, yra keletas būdų. Du yra patys ryškiausi: arba kurti politinę partiją ir eiti į Seimo rinkimus, arba dalyvauti Prezidento rinkimuose“, – sakė jis.
Pasak Ž.Pavilionio, jis ir pats parlamento koridoriuose jau girdi kalbas, jog I.Vėgėlę prisivilioti nori skirtingų politinių partijų atstovai.
„Yra visokių gandų Seime, kad Igną medžioja tos partijos, kurios įnirtingiausiai priešinasi konservatoriams. O dabar dėl mados priešintis konservatoriams ten visi rungiasi, visi medžioja tą kitos Lietuvos balsą“, – dėstė politikas.
I.Vėgėlė prisipažino iš tiesų bendraujantis su partijų atstovais, tačiau savo ateities ambicijų tiksliai dar neįvardija.
„Žinoma, aš kalbu su daugelio partijų atstovais, nes manau, kad būtina kalbėti. Esu kalbėjęs ir su R.Karbauskiu, ir su S.Skverneliu, planuoju artimiausiu metu kalbėtis ir su socialdemokratais.
Su pavieniais Seimo nariais irgi kalbu nemažai. Politika yra kalbėjimo menas – privalai kalbėtis, bet klausimas, ką iš to kalbėjimo gauni ir turi“, – įsitikinęs advokatas.
