„Mūsų šalyje nebesijaučiu saugiai, nes kai kurie nusikaltimai, matyt, piktybiškai nėra tiriami, o galimi nusikaltėliai turi užnugarį“, – prabilo „2M Company“ vadovas M.Sicinskis.
Dešimt metų Lietuvoje ir Švedijoje sėkmingai veikiančios įmonės savininkui teko patirti brutalų išpuolį, kuris priminė banditų siautėjimus prieš bene tris dešimtmečius. Negana to, prieš trejus metus įvykdytas pavojingas, daug žalos padaręs nusikaltimas buvo tiriamas vangiai, o įmonės darbuotojams teko patiems laipioti po degėsius ir rinkti įkalčius.
„Policijos tyrėjas iš Kauno rajono komisariato pasakė, kad atvažiuos apžiūrėti, jeigu mes ką nors rasime“, – stebėjosi nukentėjęs verslininkas.
Gaisravietėje buvo rasta butelių su degiojo skysčio liekanomis. Jie galėjo būti panaudoti padegimo metu.
Tačiau kai apie rastus galimus įkalčius verslininkas pranešė policijai, jam buvo nurodyta pačiam viską surinkti ir atvežti į komisariatą.
Bet ir po to ikiteisminis tyrimas vyko vangiai, o bylą siekta numarinti.
„Jūs mus vadinate mentais, o kai kas nors atsitinka, tada jau prašote pagalbos“, – tokį priekaištą iš policijos teigė girdėjęs M.Sicinskis po to, kai pradėjo domėtis, kodėl tyčinis gaisras tiriamas itin vangiai.
Nukentėjęs įmonės vadovas tvirtino, kad banditiški verslo santykių aiškinimosi metodai ir teisėsaugos neveiklumas verčia jį svarstyti, ar nevertėtų iškelti įmonės į Švediją, kur jis anksčiau dirbo ir jautėsi saugiai.
Pats ėmėsi veiksmų
Kauno rajone esančiose apie 3 tūkst. kvadratinių metrų gamybinėse ir sandėliavimo patalpose sprogimas nugriaudėjo ir liepsnos įsisiautėjo 2021 metų balandžio 25-osios naktį.
Į įvykio vietą naktį atvykusiems ugniagesiams užgesinus įmonėje „2M Company“ siautėjusias liepsnas, iš pradžių buvo delsiama pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atvykusi Kauno rajono policijos tyrėja laikėsi versijos, kad gaisras kilo savaime.
Tačiau bendrovės vadovas buvo kitokios nuomonės, todėl nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kuriuos turėjo atlikti policijos tyrėjai ir tyrimui vadovaujantys prokurorai.
Verslininkas neabejojo, kad buvo būtina reaguoti greitai, – ieškoti įkalčių, tikrinti faktus ir eiti karštais padegėjų pėdsakais.
Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir įvertinęs kitas aplinkybes M.Sicinskis suprato, kas galėjo bandyti su juo susidoroti.
Prieš gaisrą – blyksnis
Bendrovės „2M Company“ ir šalia esančios kitos įmonės vaizdo stebėjimo kameros prieš kylant gaisrui užfiksavo stiprų blyksnį. Tai liudijo: galėjo įvykti sprogimas.
Tikėtina, kad siekiant padaryti kuo didesnę žalą buvo panaudotas ne vien degusis skystis, bet ir sprogstamoji medžiaga.
Prieš pat gaisrą suveikė signalizacija – tai rodė, kad į bendrovės patalpas buvo įsilaužta.
Savo įtarimais įmonės vadovas pirmiausia pasidalino su pareigūnais iš tarnybos, kuri rūpinasi priešgaisrine apsauga. Atvykę į įvykio vietą jie ištyrė gaisravietę specialiu įrenginiu ir patvirtino, kad buvo panaudotas degusis skystis, o gaisras sukeltas tyčia.
Įmonės vadovas gaisro padarytą žalą įvertino apie 230 tūkstančių eurų. Sudegė antras aukštas, kuriame buvo įsikūrusi administracija, įgriuvo stogas.
Nukentėjo ir kitai bendrovei priklausantis turtas – nuostoliai siekia dar 50 tūkstančių eurų.
Įtarė skolininko kerštą
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, sulaukus nukentėjusiojo pareiškimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Tyrimui ėmėsi vadovauti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius.
Į įvykio vietą šį kartą atvykę Kauno VPK pareigūnai kėlė versiją, kad sukelti gaisrą galėjo teritoriją gerai pažįstantis žmogus.
Kitą dieną tyrimas buvo perduotas vietos policijai iš Kauno rajono komisariato.
Įvykio vieta taip ir nebuvo išsamiai apžiūrėta, neieškota įkalčių, tik pažadėta atlikti kratą pas A.Š. Jį M.Sicinskis įvardijo kaip galimą padegėją.
Nukentėjęs verslininkas yra įsitikinęs, kad A.Š. turėjo motyvą, nes buvo pasiskolinęs iš jo nemenką sumą pinigų. Dėl skolos tarp jų buvo kilę ginčų, todėl įmonės „2M Company“ pastatas galėjo būti padegtas siekiant atkeršyti ir įbauginti.
Bet daryti kratų buvo neskubama. A.Š. namuose ji buvo atlikta tik po to, kai neapsikentęs pareigūnų neveiklumo M.Sicinskis surašė pranešimą Kauno apskrities VPK viršininkui Mindaugui Baršiui.
Nukentėjęs verslininkas pranešime pažymėjo, kad jam kelia įtarimų vangūs pareigūnų veiksmai, o įtariamasis gali turėti pažįstamų teisėsaugoje.
M.Sicinskis baiminosi, kad bus sunaikinti baudžiamajai bylai svarbūs įkalčiai.
Komisaras M.Baršys nurodė savo pavaduotojui Dariui Pliavgai organizuoti aktyvius veiksmus ir juos kontroliuoti.
Kaltės atkakliai kratėsi
Kai policininkai pagaliau nuvyko į Kauno rajone esančius A.Š. namus, liudininkai matė, kaip jis dėjo į kojas. Nors įvykio protokole tai nebuvo pažymėta.
Pranešimas apie įtarimą A.Š. buvo įteiktas 2022 metų lapkričio 8 dieną.
Duodamas parodymus A.Š. neneigė, kad tarp jo ir M.Sicinskio susiklostė konfliktiniai santykiai, bet kaltės atkakliai kratėsi.
Įtariamasis ją bandė versti pačiam nukentėjusiam verslininkui – neva tai padarė siekdamas gauti draudimo išmoką. Bet ši versija buvo paneigta.
Šuo elgėsi draugiškai
Įmonės „2M Company“ vadovas pareigūnams perdavė reikšmingus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Juose matyti, iš kurios pusės padegėjas galėjo patekti į svetimą teritoriją.
Kameros užfiksavo, kad šalia esančiame pastate tuo metu buvo įsižiebusi šviesa.
Prieš pat gaisrą 22 val. 47 min. į įtariamajam A.Š. priklausančią teritoriją pateko žmogus. O 23 val. 08 min. pasirodė blyksnis ir įsisiautėjo liepsnos „2M Company“ pastate.
23 val. 10 min. įtariamajam priklausančio angaro languose trumpam pasirodė šviesa. 23 val. 11 min. iš tos teritorijos išbėgo žmogus, kurio priekyje bėgo šuo.
Angarą saugojęs vokiečių aviganių veislės šuo, paleistas iš voljero, draugiškai bėgo šalia žmogaus, o jis augintinį paglostė.
Šuns reakcija į galimą įtariamąjį leido M.Sicinskiui daryti prielaidą, kad augintinis tą žmogų pažįsta.
Įtariamasis per apklausą nurodė, kad prie šuns esą gali prieiti visi, svetimų jis nepuola.
Vėliau šunį apžiūrėję kinologai pateikė išvadą, kad keturkojis sargas gina savo teritoriją, pašaliniai asmenys negali prieiti. Vienas specialistų teigė, kad siekiant, jog šuo nebūtų agresyvus, jam reikėtų duoti daug skanaus ėdalo, esą jis linkęs į kompromisus.
Buvo apklausti ir du liudininkai, kurie pažįsta šunį. Jie nurodė, kad šunį pašerdavo per tvorą, perkeldami kibirą su ėdesiu, nes jo išvaizda jiems atrodė grėsminga.
Verslininkui galėjo kerštauti
Įmonės „2M Company“ vadovas, matydamas vangų pareigūnų darbą, pats atliko eksperimentą. Jis palygino skirtinguose vaizdo įrašuose užfiksuotus žmones.
Viename jų matyti, kad A.Š. tą dieną apie 17 valandą buvo atvykęs į dirbtuvių teritoriją, užtruko apie valandą.
Kitame įraše užfiksuotas žmogus į teritoriją pateko prieš gaisrą.
Verslininkui atrodo, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti vyrai turi panašumų. Iš kūno sudėjimo, ūgio, eisenos nukentėjusysis padarė išvadą, kad tai tas pats žmogus.
Bet ikiteisminio tyrimo metu tokie duomenys nebuvo lyginami ir vertinami.
Šį pavasarį Kauno apygardos prokuratūra nutarė nutraukti A.Š. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, o baudžiamąją bylą stabdyti.
Tyrimą nutraukė nepagrįstai
Tyčinio padegimo bylos tyrimui vadovavusios prokuratūros darbą įvertinęs Kauno apygardos teismas šių metų gegužės 19 dieną pripažino, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo A.Š. atžvilgiu nutrauktas nepagrįstai ir skubotai.
Šioje byloje nebuvo atlikta surinktų duomenų analizė, nepanaudotos visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti.
„Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti – tai įrodinėjimo proceso elementai“, – pažymėjo teismas.
Vertinant prokurorų darbą buvo atkreiptas jų dėmesys ir į šuns elgesį su žmogumi, kuris tą naktį pasirodė teritorijoje.
„Teismo nuomone, asmeniui teritorija turėjo būti pažįstama, jis turėjo gerai orientuotis naktį patalpose, taip pat teritorijoje buvęs šuo gerai pažinojo padegėją“, – pabrėžė teismas, nurodęs tyrimą tęsti.
Ryšiai veda į prokuratūrą
Prieš kurį laiką M.Sicinskį pasiekė kalbos, kad jam skolingas A.Š. turi pažinčių Kauno apygardos prokuratūroje.
Tada verslininkui kilo abejonių: gal turėdamas užnugarį galimas padegėjas jaučiasi nebaudžiamas?
A.Š. verčiasi remontuodamas ir parduodamas automobilius, kurie į Lietuvą po autoįvykių patenka iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Tarp jo klientų yra ir kauniečių prokurorų. Tai patvirtino ir keistas įvykis, kurio aplinkybes aiškinosi „Lietuvos rytas“.
Nuskubėjo nedelsdamas
„Lietuvos ryto“ žiniomis, 2020 metų birželio 10 dieną prieš 10 valandą Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui paskambino A.Š.
Meistras remontavo prokurorui priklausiusią „Honda CR-V“. A.Š. pasakė, kad turi problemų dėl jo automobilio.
Prokuroras, metęs darbus, išskubėjo į Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, esančias automobilių remonto dirbtuves, o į pastiprinimą pasikvietė ir policiją.
Vėliau prokuroras aiškino, esą telefone girdėjęs vyrų balsus, šūkavimus, keiksmažodžius, tad manęs, kad prieš A.Š. naudojamas smurtas ir galbūt dėl skolų iš dirbtuvių išvairuojami automobiliai.
Iki dirbtuvių prokurorą pavėžėjo tarnybinis policijos automobilis.
Tačiau pareigūnams ten nuvykus dirbtuvių kieme tvyrojo ramybė, vartai buvo uždaryti ir užrakinti. Prokuroras bandė prisiskambinti prekeiviui ir meistrui A.Š., bet jo telefonas buvo išjungtas.
Nuvyko ir prie namų
Po kiek laiko iš dirbtuvių į kiemą išėjo A.Š. Pamatęs prie vartų mindžikuojančius pareigūnus jis atrakino kiemo vartus.
Prokurorui pasirodė, kad jo automobilio meistras išbalęs, išsigandęs, elgiasi nenatūraliai.
V.Rinkevičius paklausė, kas atsitiko. A.Š. atsakė, kad nieko ir kad pats susitvarkys. Bet dirbtuvėse nebuvo prokuroro mašinos.
Policijos pareigūnams pasidomėjus, kur yra prokuroro nuosavas automobilis, meistras atsakė, kad jis stovi jo namų kieme.
Tarnybiniu automobiliu visi nuvyko tuo įsitikinti. Pamatęs automobilį prokuroras galėjo lengviau atsikvėpti.
Tada V.Rinkevičius esą pastebėjo, kad vienas meistro skruostas kiek paraudęs. A.Š. paaiškino, kad pas jį esą buvo atvažiavę keli vyrai ir pareikalavo atiduoti automobilį ir pinigus, grasino peiliu.
Vienas iš vyrų neva buvo panašus į žinomą kovinio sporto klubo vadovą.
Policijos pareigūnai paslaugiai nuvežė meistrą A.Š. į komisariatą parašyti pareiškimo.
Po poros savaičių A.Š. ir V.Rinkevičius jau niekieno netrukdomi vyko į „Regitrą“ užregistruoti prokuroro „Honda“.
Tada A.Š. esą išsamiau paaiškinęs, dėl ko kilo konfliktas. Jam automobilį „Honda CR-V“, parvežtą po autoįvykio iš Amerikos, davė sutvarkyti žmogus, kurio įmonė yra kaimynystėje. Esą juos anksčiau siejo verslo ryšiai. Tas žmogus esą automobilį pardavė kitam asmeniui, kuris ir buvo jo atvykęs.
„Lietuvos rytas“ paklausė prokuroro V.Rinkevičiaus, ar jis yra kaip nors susijęs su A.Š., kuris yra įtariamasis padegimo byloje, ar jį pažįsta, ar A.Š. kada nors yra prašęs jam padėti spręsti verslo ginčus.
„Apie jokį gaisrą man nežinoma, su niekuo konfliktų nesu turėjęs ir niekas nieko manęs nėra prašęs spręsti. Jūs tokiais klausimais kreipiatės į mane – gal juokaujate ar čia kažkoks pasityčiojimas?“ – atsakė prokuroras.
Prašė paskolinti vis daugiau
– Kodėl jūs manote, kad būtent kaimynas A.Š. jums gali kerštauti? Kas jus su juo siejo? – paklausiau 42 metų verslininko M.Sicinskio, o jis ryžosi atskleisti šešėlinio verslo ypatumus, apie kuriuos gyvendamas Švedijoje nieko nenutuokė.
– Buvau emigravęs, dirbau Švedijoje, bet mane traukė Lietuva. 2012 metais nutariau grįžti į gimtinę ir čia įsteigti įmonę, kurti šeimos ateitį.
Per varžytynes įsigijau dideles patalpas Kauno rajone.
Turėjau verslo partnerių Švedijoje, kuriems tiekėme kietąjį kurą. Prekiavome ir Lietuvoje. Pradžia nebuvo lengva, bet verslas pamažu įsisuko, atsirado naujų idėjų. Įsteigėme ir sliekų fermą, ėmėme gaminti biohumusą, teikti logistikos paslaugas.
2016 metais susipažinau su A.Š., kuris kaimynystėje turi automobilių remonto dirbtuves, tvarko iš JAV atgabentas mašinas.
Vyras tikino, kad verslas sekasi gerai, tik trūksta apyvartinių lėšų, ir paprašė paskolinti dešimt tūkstančių eurų. Aš esu linkęs žmonėmis pasitikėti. Surašėme skolos raštą.
Vėliau A.Š. paprašė dar daugiau pinigų ir pasiūlė man investuoti į automobilių verslą, tikino, kad nuo mašinos jam lieka 5–6 tūkstančiai eurų. Siūlė pelną dalintis per pusę.
Jis teigė turintis neveikiančią įmonę, kurios pagrindu esą ir kursime bendrą verslą. Sudarėme sutartį. Iš viso jam paskolinau 40 tūkstančių eurų. Jo prašymu dar sutvarkiau remonto dirbtuvių patalpas, dažyklą. Jis pažadėjo grąžinti investuotas lėšas.
– Ar tai buvo legalus verslas?
– Į automobilių prekybos subtilybes iš pradžių nesigilinau, o ir neturėjau tam laiko, nes verslo reikalais dažnai vykdavau į Švediją.
Kartą paklausiau A.Š., kaip jis įformina mašinas, atvežtas iš JAV, bet aiškaus atsakymo neišgirdau.
Tai sukėlė įtarimų, kad gali būti sukamas šešėlinis verslas, nemokami mokesčiai. Paraginau sutvarkyti dokumentus. A.Š. tai vilkino.
Supratęs, kad esu maustomas, paprašiau perrašyti įmonę man. Paaiškėjo, kad sąskaitos buvo klastojamos. A.Š. sutiko įmonę atsiimti, pasirašėme susitarimą.
O už likusią skolą A.Š. pasiūlė man atgabenti tris automobilius.
Kantriai jų laukiau. Po keturių mėnesių paraginau skolą grąžinti. Jis skundėsi, kad kažkas neva nepavyko su mašinomis, ir pasiūlė man du gerus automobilius, kuriuos pardavęs esą gausiu tiek pinigų, kiek jam buvau paskolinęs.
Praėjo dar keturi mėnesiai. Norėjau kreiptis į teismą, bet A.Š. paprašė dar palaukti ir pasiūlė nusipirkti mašiną, o jis esą ją sutvarkys ir dalis skolos nusibrauks.
Taip atsirado iš JAV atgabenta 2017 metų „Honda CR-V“ – apdegusi, aprūkusi, bet nedaužta. Aš už ją sumokėjau 7 tūkstančius eurų, o A.Š. žadėjo per mėnesį sutvarkyti, pakeisti detales, perdažyti.
Tačiau jis vilkino laiką, esą pritrūko lėšų, teko ir man pačiam pirkti detales.
Kartą A.Š. pakvietė pasikalbėti. Nuėjau ryte, jis sėdėjo mašinoje, o rankoje sukinėjo peilį. Pareikalavo atnešti jo skolų raštus, kitaip esą nematysiu savo mašinos.
Man netikėtumai jau buvo atsibodę. Nutariau pasiimti mašiną, o su A.Š. daugiau neturėti reikalų. Atsirado ir galimi mašinos pirkėjai, tad nuvykome su jais pas A.Š., bet jis atsisakė parodyti mašiną.
Tuo metu kažkam paskambinęs pasakė, kad yra problemų dėl automobilio variklio.
Aš patekau į angarą. Paaiškėjo, kad mašina, kuri oficialiai priklausė man, buvo išardyta – be variklio, žibintų. A.Š. muistėsi, nieko neaiškino.
Galimi pirkėjai išvyko, o aš grįžau į savo įmonę. Po kurio laiko į mano įmonę atėjo policijos pareigūnai ir, nieko nepaaiškinę, paprašė vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, bet jos dar neveikė. Policininkai išėjo.
Parašiau pareiškimą dėl išardytos mano mašinos ir pavogtų jos dalių. A.Š. parodė policijai mano automobilio variklį, aiškino, kad jis niekur nedingo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Netrukus pamačiau skelbimą, kad parduodama mėlyna „Honda CR-V“. Tada prisiminiau, kad kai kartą nuėjau apžiūrėti savo „Honda“, ten buvo atvykęs ir prokuroras V.Rinkevičius.
A.Š. jo automobilį buvo pakėlęs ir sakė, kad yra problemų dėl variklio, bėga tepalas.
Sudėliojęs faktus spėjau, kad variklis iš mano automobilio galėjo būti įdėtas į prokuroro „Honda“. Vėl parašiau pareiškimą policijai. Prokuroras apžiūrai pateikė kitą automobilį, jame mano mašinos variklio nebuvo. O A.Š. šį kartą jau teigė, kad mano automobilio variklis buvo sugedęs ir utilizuotas.
Mano mašina jau dvejus metus stovi išardyta A.Š. priklausančiame angare.
Pateikiau civilinį ieškinį, pradėjome bylinėtis teisme, kur tenka kalbėti ir apie šešėlinį verslą. A.Š. aiškino, jog į Lietuvą iš JAV gabenamų mašinų verslas sukurtas taip, kad būtų galima slėpti mokesčius.
Apie šešėlinį automobilių verslą buvau pranešęs ir teisėsaugai, bet ji kažkodėl nereagavo.
Taigi A.Š. galėjo gaisrą sukelti kerštaudamas dėl mano ieškinio.
– O kur buvote tada, kai kilo gaisras?
– Aš buvau Švedijoje. Sulaukiau skambučio iš apsaugos tarnybos, kad suveikė mano įmonės signalizacija, matyti dūmai.
Buvo iškviesti ugniagesiai. Skubiai grįžau į Lietuvą.
Tvarkydami gaisravietę radome tris apdegusius butelius, kuriuose galėjo būti degusis skystis, žarnelę, medžiagos skiautę. Pranešiau tyrėjui, jis nurodė atvežti į Kauno rajono komisariatą.
Viską sudėjau į maišelį ir nuvežiau. Vėliau radome dar tris butelius. Paskambinau tyrėjui, man vėl nurodė atvežti.
Bet šį kartą atsisakiau tai daryti. Po kelių valandų atvyko policininkės ir įkalčius pasiėmė.
Aš ir kiti mūsų įmonės darbuotojai buvome tikri, kad brutalus išpuolis bus greitai ištirtas, tačiau vylėmės tuščiai.
Krata pas įtariamąjį buvo atlikta tik maždaug po mėnesio. Kadangi įvykio vietoje buvo rasti pėdsakai, mano supratimu, turėjo būti ieškoma batų. Bet A.Š., pamatęs į jo namus atvykstančius pareigūnus, puolė bėgti, o jie jo nesivijo ir apavo netikrino.
Įtariamasis per apklausą aiškino, kad buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, nes sirgo kovidu, ir tuo metu, kai kilo gaisras, gulėjo lovoje namuose.
Pareigūnai nesistengė ieškoti ir apklausti liudininkų, turėjome prašyti tai padaryti.
Netoli įtariamojo namų yra miesto vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo parodyti, ar A.Š. mašina tą naktį, kai kilo gaisras, judėjo. Bet įrašai nebuvo peržiūrėti. Tyrimas ne kartą buvo stabdomas.
Manau, kad tai buvo daroma arba piktybiškai, arba iš nekompetencijos.
Mano verslo partneriai Švedijoje labai stebisi tokiu mūsų pareigūnų neveiklumu ir pataria pačiam imtis visų atsargumo priemonių.
Kol vyks ikiteisminis tyrimas – nekomentuos
„Lietuvos rytas“ susisiekė su įtariamuoju A.Š., bet jis pasakė: „Aš nieko nekomentuosiu.“
„Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir, mano įsitikinimu, visiškai pagrįstai. Nutarimas šiuo klausimu buvo išsamiai motyvuotas ir surašytas labai profesionaliai, tačiau Kauno apygardos teismas jį panaikino, todėl ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir A.Š. šiuo metu oficialiai yra įtariamasis. Kol vyksta tyrimas, detaliau jo komentuoti negaliu“, – teigė A.Š. gynėjas G.Varanavičius.
Pareigūnai neturi aiškios tyrimo taktikos
Simona Pukienė, advokatė:
„Baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad tokią veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Šioje situacijoje, mano nuomone, ikiteisminio tyrimo institucijos neturi aiškios tyrimo taktikos, nesiima jokių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta nusikalstama veika ir nustatytas ją padaręs asmuo, nors dėl tokios veikos padaryta žala yra labai didelė.
Keista, kad byloje ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo sustabdomas, nors nebuvo atlikti visi būtini veiksmai. Civilinis ieškovas (ar jo atstovas) yra priverstas teikti skundus, detaliai nurodyti, kokie veiksmai nebuvo atlikti, ir net prašyti juos atlikti.
Turėtų būti atvirkščiai – ikiteisminio tyrimo institucijos turėtų pačios išsamiai išnagrinėti, įvertinti visus byloje esančius duomenis, įrodymus. O nustačius prieštaravimus ne pats nukentėjusysis ar jo advokatas turėtų imtis veiksmų siekiant juos pašalinti.“
