Jeigu nėra paplūdimio ženklo, degintis negalima. Tuo įsitikinusi vilnietė, kuriai nepatiko, kad ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės kaitinasi Žvėryne prie pėsčiųjų tilto ar pievoje prie Baltojo tilto.
Jos viešas laiškas užvirė diskusijas. Vis dėlto dauguma pasisakė už tai, kad degintis viešosiose vietose – jokia nuodėmė. Juolab kad Europos parkuose pilna pavyzdžių, kai poilsiautojai mėgaujasi saulės voniomis ir tai nieko nepiktina.
Tai patvirtino ir savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas – įstatymų ar kitų teisės aktų, draudžiančių tai daryti, nėra.
Praeivės akiai neįprasta
„Atšilus orams mano žvilgsnį vis patraukia Žvėryne pievoje dieną besideginantys žmonės. Kas po vieną, kas kompanijomis. Išsinuoginę saulės voniomis mėgaujasi tiek vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, tiek jauni.
Man tos nuogybės šiek tiek nejaukiai atrodo prestižiniame miesto rajone. Juo labiau kad ten dažnai mėgsta iškylas rengti jaunimas, vaikai, neretai atvyksta darželių grupės, moksleiviai“, – nuomonę dėstė laiško autorė.
Toje vietoje ji nepastebėjo paplūdimio ženklo, o ir į paplūdimį ta pieva nepanaši: „Einant prie jūros ar į kokį Valakampių paplūdimį su maudymosi kostiumėliais begulinėjantys poilsiautojai nieko nestebintų. O štai pačiame miesto centre akiai kažkaip neįprasta, kažkam gal ir nejauku.“
„Todėl ir norėjau paklausti, ar galima ramiai sau degintis kur sugalvojai? Ar niekas negali nubausti ar bent jau sudrausti, kad vilniečiai pusplikiai deginasi pievose, parkuose?“ – klausė ji.
Pagaliau ėmė pjauti žolę
„Keista, kad tai kažkam kelia problemų. Tegu žmonės mėgaujasi saule, o jei tau nemalonu nuogaliai, yra vienuolynai“, – svarstė pėsčiųjų taku Žvėryne žingsniavusi Jolanta.
Netoli pėsčiųjų tilto gyvenanti moteris pasakojo, kad ankstesniais metais vilniečiai mėgdavo degintis nuošalesnėje vietoje link Karoliniškių: „Bet ten nebuvo patogi vieta – daug krūmų, mažai žolės, nors arčiau upės. Tad nieko tokio, kad poilsiautojai persikėlė į pievą, kuri šiemet šienaujama.“
Jolantos nuomone, viena priežasčių, kodėl saulės vonioms vilniečiai renkasi pievą prie pėsčiųjų tilto, yra tai, kad dabar ji tvarkoma.
O anksčiau atsigulus aukštoje žolėje buvo galima prisigaudyti erkių.
Gultus sumestų į vandenį
Kita praeivė tarstelėjo, kad reikia kreiptis į medikus, jeigu piktina apnuoginti kūnai.
„Turbūt žmogus nebeturi kur šuns išvesti, jeigu pyksta, kad pievoje žmonės guli?“ – spėliojo moteris. Ji pastebėjo, kad vilniečiai deginasi ir Neries krantinėje: „Galėtų ten gultus įrengti, juk vieta puiki. Tik bėda, kad po pirmos nakties jie būtų sumesti į vandenį.“
Moters nuomone, buvo puikus sumanymas paplūdimį įrengti Lukiškių aikštėje. Tik gaila, kad jis įgyvendintas vos kartą: „Aikštės galimybės neišnaudojamos. Kaip ir Neries krantinių.“
Savivaldybės atstovas G.Grubinskas pabrėžė, kad įstatymų ar kitų teisės aktų, draudžiančių degintis viešosiose vietose, nėra.
„Viešosiose vietose draudžiamas visiškas apsinuoginimas – už tai gali būti skiriama iki 240 eurų bauda.
Ženklo, nurodančio deginimosi vietą ar draudžiančio tai daryti, taip pat nėra. Paplūdimius žymintys ženklai nurodo maudymosi vietas, kuriose tai daryti saugu“, – atkreipė dėmesį savivaldybės atstovas.
Gelbėtojai budi 12 miesto paplūdimių
Šią vasarą gelbėtojai rūpinasi poilsiautojų saugumu 12-oje sostinės paplūdimių:
– Žirmūnų paplūdimys įsikūręs centrinėje miesto dalyje prie Neries, yra lengvai pasiekiamas viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračių taku. Įrengti takai, paplūdimį leidžiantys pasiekti asmenims, turintiems judėjimo negalią, iškylų zonoje įrengti jiems pritaikyti stalai, įrengta maudymosi zona. Čia riboto judumo suaugusieji ir vaikai gali pasinaudoti specialiu paplūdimio vežimėliu – juo saugu panirti į vandenį ir pasimėgauti vasarišku malonumu.
– Balsio (Žaliųjų ežerų) paplūdimys – vienas didžiausių ir populiariausių Vilniaus miesto viešųjų paplūdimių su gerai išplėtota aktyvaus poilsio infrastruktūra (vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai krepšinio, tinklinio, petankės aikštelės ir inventorius). Maudytis ir mokyti irkluoti pritaikyti lieptai, kitų paslaugų teikėjai nuomoja poilsio ir sveikatinimo inventorių (vandens dviračius, irklentes, valtis). Nesunkiai pasiekiamas viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis. Infrastruktūra iš dalies pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims.
– Du Valakampių paplūdimiai slepiasi Antakalnio pušynuose prie Neries upės. Lengvai pasiekiami viešuoju transportu ar dviračiais, išsiskiria ypač didele sporto aikštynų erdve – čia įrengtos 6 paplūdimio tinklinio aikštelės, futbolo aikštė, krepšinio aikštelė. Valakampių II paplūdimyje atskira zona skirta nudistams.
– Du Tapelių ežero paplūdimiai yra prie nedidelio, kiek tolėliau nuo sostinės centro esančio itin švaraus miško ežero. Pasiekiami automobiliu, viešuoju transportu ar dviračiais. Reguliariai įžuvinamas, jame vyksta ribota žūklė. Įrengta žvejojimo vieta fizinę negalią turintiems asmenims.
– Du Balžio (Šilo) ežero paplūdimiai įrengti prie atokiau nuo miesto centro esančiame miško ežere. Pasiekiami automobiliu, viešuoju transportu ar dviračiais. Šiaurinėje pakrantėje vasarą veikia vandens slidinėjimo trasa. Vakarinėje pakrantėje įrengtas paplūdimys asmenims, turintiems judėjimo negalią.
– Gilužio ežero ir Salotės ežero paplūdimiai yra šalia Pilaitės rajono. Nesunkiai pasiekiami viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis. Gilužio paplūdimys iš dalies pritaikytas asmenims, turintiems fizinę negalią, išplėstos aktyvaus poilsio (treniruokliai, maudymosi zona) bei poilsio zonos (įrengtos stacionarios kepsninės, lauko stalai).
– Grigiškių paplūdimys Vokės upės vingyje jau ir anksčiau buvo mėgstamas vietos bendruomenės. Dabar čia išplėsta maudykla ir smėlio zona, įrengta persirengimo kabina ir gelbėtojų postas, suformuota nauja iškylų erdvė su stacionariomis lauko kepsninėmis ir iškylų stalais.
– Vingio parko paplūdimys yra vienintelis sostinės paplūdimys, skirtas lankytojams su augintiniais. Buvusioje neoficialioje maudykloje praplatinta smėlio juosta, pastatyta persirengimo kabina, įrengta iškylų zona su stacionariomis lauko kepsninėmis ir iškylų stalais. Kaip ir kituose viešuosiuose paplūdimiuose, poilsiautojų (ir jų keturkojų augintinių) saugumu čia rūpinasi gelbėtojas.
Policija jokių pažeidimų neįžvelgė
Besimėgaujantys saulės voniomis piktina žmones ne tik Vilniuje. Panevėžyje praeivė taip pat piktinosi, kad moteris deginasi esą tam neskirtoje vietoje.
„Su drauge ir vaikais ėjome į Kultūros ir poilsio parką, į vaikų žaidimo aikštelę. Šalia jos atėjo provokuojamai apsirengusi moteris. Tai dar taip neužkliuvo, tačiau pastebėjome, kad ji ėmė nusirenginėti, nusiėmė palaidinės petnešėles, pasitiesė pledą, iš šortų pasidarė siaurikes ir atsigulė degintis. Ir tai šalia vaikų. Žmonės į ją žiūrėjo, vyrai turbūt su įvairiomis mintimis. Čia ne vieta degintis! Juk parkas – vieta būti su vaikais, šeimomis“, – pabrėžė panevėžietė.
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas T.Martinaitis aiškino, kad tokie pažeidėjai – ne savivaldybės pareigūnų akiratyje.
„Mes tokių dalykų nekontroliuojame, tačiau tai tikrai yra viešosios tvarkos pažeidimas, todėl pamačius tokį reginį galima drąsiai skambinti telefonu 112 ir pranešti policijai, ji skirtų įspėjimą ar baudą už smulkų chuliganizmą“, – teigė valdininkas.
Anot jo, savivaldybė prižiūri du paplūdimius, kuriuose galima drąsiai degintis ir maudytis.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Jukniūtė teigė, kad atsiųstoje nuotraukoje pažeidimų neįžvelgia.
„Pagal nuotrauką neįžvelgiame tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama pažeisti viešąją tvarką“, – komentavo policijos atstovė.
