Savo kalboje J.Prigožiną V.Putinas vadino išdaviku ir grasino visiems, kurie prisideda prie plano.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno – iš V.Putino kalbos galima daryti nemažai išvadų.
„Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba įrodė, kad situacija yra labai rimta. V.Putinas šiandienos situaciją palygino su 1917 metais, paskelbė J.Prigožino kovotojus vykdančius sunkų nusikalstimą – karinį maištą, išdavusiais valstybę ir smogusiais Rusijai į nugarą. Įsakyta juos sunaikinti. Rusijos prezidentas iš esmės pripažino, kad Rostove prie Dono situacija šiuo metu nekontroliuojama. Rusijos prezidento pozicija aiški. Interpretacijos, kad visą šį laiką J.Prigožinas galėjo veikti su Kremliaus leidimu ar jog tai buvo kažkokie režimo žaidimai nepasitvirtina.
V.Putinas yra apimtas pykčio ir nepaisant J.Prigožino aiškinimų, kad jis neva tik prieš gynybos ministrą ir generalinio štabo viršininką, vertina J.Prigožino maištą kaip su ginklu besikėsinantį į jo valdžią“, – feisbuke rašė L.Kasčiūnas.
Kai V.Putinas sakė savo kalbą, „Wagner“ jau kontroliavo Rostovą prie Dono ir Voronežą, o socialiniuose tinkluose plito nuotraukos su „Wagner“ samdiniams pasidavusiais Rusijos armijos kareiviais.
„Gali būti, kad prasidėjo V.Putino ir J.Prigožino lemtingas susirėmimas, kuris gali baigtis didele sumaištimi (Smuta). „Vagnerio“ grupuotės maištas šiuo metu naudinga Ukrainai, nes demoralizuoja Rusijos kariuomenę fronte, silpnina Rusiją kaip valstybę, karinė politinė vadovybė negali tinkamai vadovauti ne tik pajėgoms, bet apskritai priversta kovoti ne tik už kontrolę viduje šalies ir net už savo asmeninį politinį ir net fizinį išlikimą“, – rašė L.Kasčiūnas.
Dabar visas pasaulis laukia ir pačios Rusijos atsako: Maskvoje jau sustiprintas saugumas, tačiau V.Putinas žadėjo nubausti kiekvieną, kuris priešinasi.
„Šiandien iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Rusijos kariuomenė ir jėgos struktūros turėtų aiškiai stoti į V.Putino pusę ir maištas žiauriai numalšintas, tačiau tuo pačiu pamatysime kokios iš tiesų nuotaikos Rusijos ginkluotose pajėgose, kurios išvargintos karo, pralaimėjimų ir itin prasto vadovavimo ir ar neįvyks netikėtumų“, – teigė L.Kasčiūnas.
Įvertino ir L.Kojala
Apie V.Putino kalbą „Facebook“ pasisakė ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.
„Situacija dinamiška ir greitai keičiasi, todėl daryti toli aprėpiančias išvadas sudėtinga – paprasčiausiai nežinome. Bet akivaizdu, jog tezė apie tokių režimų paviršinį tvirtumą, slepiantį trapų ir pažeidžiamą pagrindą, galioja ir Rusijai. Istoriškai 2/3 panašių režimų subyra dėl vidaus elito kovų, nors kariniai perversmai ir nėra dažniausias scenarijus, – rašė L.Kojala. – Putinas, nuo kalbų apie Ukrainos valstybingumo pabaigą per kelias paras 2022 m. vasarį, perėjo į bandymą per TV įtikinti, jog vis dar turi galios monopolį Rusijos viduje 2023 m. birželį. Bent jau trumpuoju laikotarpiu sudėtinga įsivaizduoti, kaip tai nesilpnina režimo (ilgalaikių pasekmių scenarijai įvairialypiai). „Wagner“ veiksnys buvo svarbi ir brutali Kremliaus priemonė ne tik Ukrainoje; ji ypač aktyviai veikia Sirijoje, Malyje, CAR. Tai gali bent kuriam laikui susilpninti Rusijos išsikėrojusius svertus ir ten.“
L.Kojala pridūrė, kad išvadas daryti dar anksti: „Tai anaiptol nereiškia, kad režimo subyrėjimas neišvengiamas, ar juo labiau, kad tai veda pozityvių geopolitinių pokyčių link.“
