Šią savaitę Seimas nepritarė patobulintam jos pateiktam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektui, tačiau projektas nebuvo atmestas. Jis dar kartą grąžintas tobulinti.
Pasak R. Tamašunienės, siūlymas suteikti galimybę dokumentuose įrašyti savo pavardę ir vardą originalia forma nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto pagarbos mūsų valstybinei kalbai principo, nes „niekas nesikėsina į lietuvių kalbą, jos vartojimą arba vartojimo susiaurinimą“.
„Mano įsitikinimu, tai yra mūsų identifikacinis žymuo, kuris parodo sąsają su konkrečia tauta ir šeima, su šeimyniniais ryšiais. (...) Tikrai verta pasitelkti ekspertų nuomonę, išdiskutuoti komitetuose šį klausimą, sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, tiesiog parodyti gerą valią, kad vis dėlto vieną kartą pasakę – taip, mes gerbiame savo piliečius kitos tautybės ir leidžiame turėti pase vardą ir pavardę originalo kalba.Todėl prašau pritarti įstatymo projektui, kuris leistų įrašyti vardą ir pavardę ir tų piliečių, kurie turi diakritinius ženklus varde arba pavardėje“, – iš Seimo tribūnos sakė R. Tamašunienė.
Ji akcentavo, kad tai nėra kalbos dalykas, tai yra asmens identiteto klausimas. „Kalbant apie lietuvių kalbą, mes ją mylime, čia gyvename, ją puoselėjame, mokomės. Tai nėra kalbos dalykas, tai yra asmens identiteto klausimas, asmens žymuo ir aš noriu, kad mano žymuo atitiktų mano tautybę, rodytų mano priklausomumą tam tikrai tautai“,– sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.
Jai pritarė įstatymo projekto bendraautorius parlamentaras Česlav Olševski. „Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais leistų geriau išlaikyti piliečio asmens tapatumą ir tinkamai įrašyti ir vardą bei pavardę, kas yra svarbu oficialiuose dokumentuose. Jeigu jau valstybė vieną kartą iš tikrųjų leido rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis – taip, kaip yra originale, ta teisė turi galioti visiems, o ne tapti selektyvia teise. Pavyzdžiui, kodėl Evelina, Beata, Valdemar gali tai padaryti, o, deja, aš to padaryti negaliu. Ir tokių yra tikrai nemažai“,– sakė Č. Olševski.
Dėl diakritinių ženklų įteisinimo problemos nemato ir Seimo Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kęstutis Masiulis.
„Man teko disertaciją rašyti iš pirmosios Lietuvos, nepriklausomos Lietuvos, laikotarpio. Bent pačioje pradžioje tikrai buvo naudojami labai įvairūs diakritiniai ženklai ir buvo labai lengva atpažinti, apie ką šnekama, apie kokius mokslininkus šnekama. Dabar labai sunku yra, kai taip „lituanizuota“, kai tas pats Köln, tarkime, rašomas Kelnu. Kodėl taip skirtingai umliautas (ö) rašomas, man niekas negali išaiškinti. Man būtų daug paprasčiau, jeigu būtų galima rašyti kitaip. Mokslinėje literatūroje, tiesą sakant, elgiamasi daug laisviau“,– pastebėjo konservatorius K. Masiulis.
Ar tai Pandoros skrynios atidarymas?
Nepritaręs projektui Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas mano, kad jis neprisideda prie mūsų valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo.
„Kam reikia griauti nusistovėjusią kalbinę sistemą, griauti savo išskirtinumą, savo tapatybę? Tai gali būti Pandoros skrynios atidarymas, savotiškas pasitreniravimas“,– svarstė jis.
„Ne tokia jau didelė ta Pandoros skrynia. Tai viso labo ženklai. (... ) Mūsų posėdžių salėje yra dvi kolegės, kurios jau turi nelietuviškas pavardes. Ar mes čia pajutome didelį diskomfortą, ar kaip nors nukentėjo mūsų kalbinė raiška Seime? Nemanau“,– atsakė R. Tamašunienė.
Jos teigimu, šiuo metu įstatymas suskirstė žmones į tuos, kurie gali įgyvendinti savo teisę turėti originalią pavardę ir į tuos, kurie tiesiog negali to įgyvendinti. „Dabar mes vieną grupę diskriminuojame, kitai leidžiame. Štai čia aš įžvelgiu prieštaravimą Konstitucijai, nes Konstitucijoje parašyta, kad piliečiai turi vienodas teises ir pareigas savo valstybėje“,– sakė ji.
Kitas Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknickas tvirtino, kad tai valstybę liečiantis klausimas, o „kiekviena valstybė turi gerbti save“.
„Jūs bandote išlietuvinti mūsų kalbą jau gal ketvirtą kartą, kad mūsų identitetas ir toliau taptų silpnas. (...) Prašyčiau Seimo narių, kurie dėjo ranką ant Konstitucijos, laikytis Konstitucijos ir saugoti valstybinę lietuvių kalbą“,– ragino jis.
Siekiant santarvės, o ne supriešinimo, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė siūlė leisti rašyti vardus ir pavardes valstybine kalba ir šalia rašyti ta kalba, kuria pageidauja pilietis, taip, kaip tai daro Latvija.
Su tuo nesutikusi R. Tamašunienė akcentavo, kad pasas yra svarbiausias kiekvieno žmogaus dokumentas ir pagrindiniai jo įrašai turi būti pirmame puslapyje.
„Visi kiti puslapiai yra skiriami vizoms, kitiems įrašams. Iš viršaus galima ant tos pavardės kokią nors Egipto vizą priklijuoti ir tiek tos pavardės. Bet, tarkime, asmens tapatybės kortelėje tokios galimybės ir neliktų, nes tiek informacijos sutalpinti tokiame nedidelio formato dokumente nebūtų galimybės. Todėl manau, kad vardą ir pavardę reikia užrašyti taip, kaip dera, nes dokumentas yra dokumentas“, – tvirtino R. Tamašunienė.
Seimo Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis mano, kad pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis.
„Jos yra ir kalbos, tautos kultūros, valstybės istorijos dalis. Štai kur yra esmė. Dėl to aš klausiu, iš kur ta nepagarba mūsų tautos kalbai, kultūrai ir istorijai? Jūs gyvenate Lietuvos valstybėje, Lietuvos žemėse ir dabar bandote be referendumo siaurinti valstybinės kalbos vartojimo arealą, jeigu taip galiu pasakyti. Aš tiesiog stebiuosi tokiu požiūriu“,– piktinosi A. Ažubalis.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektas dėl diakritinių ženklų įteisinimo po pateikimo nesulaukė Seimo pritarimo. Už buvo 30 Seimo narių, prieš – 25, susilaikė 25. Seimas suteikė galimybę iniciatoriams dar kartą tobulinti šį projektą, nes už tai buvo 45 parlamentarai, prieš – 34.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.
ELTA primena, kad kitą savaitę Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti Seimui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.
Įstatymo projektas parengtas norint leisti galimybę moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.
„Šiuo projektu siekiu numatyti išimtį lietuvių pavardžių sistemoje ir leisti moterims vadintis tokia pačia pavarde kaip ir vyriškos giminės asmuo, iš kurio perimama pavardė, jeigu ši pavardė yra moteriškos giminės“, – tikina I. Pakarklytė.
Anot Seimo narės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.
