Imituoja kovą?
Seimo nariai šią savaitę kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kad ši įvertintų pagrindus panaikinti pilietybę čiuožėjai M.Drobiazko pagal kovą įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias atimti išimties tvarka įgytą pilietybę asmeniui, savo veiksmais keliančiam grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams ir taip žeminančiam šalies vardą.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė šią parlamentarų iniciatyvą vertinantis kaip populistinę.
Jo manymu, einama paprasčiausiu keliu – siekiama atimti pilietybę iš M.Drobiazko, taip parodant, esą kovojama su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, kai tuo pačiu metu daugybė gerai žinomų Lietuvos žmonių toliau nenutraukia savo verslų Rusijoje.
Tad, anot teisininko, užuot kūrę mechanizmus, kurie kirstų per karo mašiną Rusijoje finansuojančius verslus, Seimo nariai ketina atimti vieno asmens pilietybę.
„O tokią parodomąją akciją, be abejo, galima padaryti. Tą iš karto prognozavome, nes buvo priimtas įstatymas, skirtas vienam žmogui“, – laidos metu kalbėjo jis.
D.Žalimas pabrėžė, kad veikla, už kurią galėtų būti atimama pilietybė, turėtų būti aiškinama grėsme nacionaliniam saugumui.
„Turiu pagrįstų abejonių, ar tokia M.Drobiazko veikla, kuri, be abejo, yra smerktina moraliniu, politiniu požiūriu, tikrai kelia grėsmę kokiems nors gyvybiniams Lietuvos interesams – nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui, konstitucinei santvarkai. Tikrai šie objektai būtų nieko verti, jeigu jiems būtų galima sukelti grėsmę tokiu būdu“, – kalbėjo D.Žalimas.
Krikuoja įstatymą
Teisininkas įsitikinęs, kad apskritai šis įstatymas prieštarauja ir Konstitucijai, ir tarptautiniams standartams.
„Pagal šį įstatymą tokie pagrindai atimti pilietybę, kad praktiškai už bet ką galima atimti. Ką reiškia Lietuvos Respublikos vardo diskreditavimas – bet koks kritiškas pasisakymas valdžios atžvilgiu jau galėtų būti taip vertinamas tos valdžios atstovų“, – pastebėjo jis.
Be to, šiuo įstatymu būtų diferencijuojami Lietuvos piliečiai, tam neturint nei konstitucinio, nei kokio nors objektyvaus pagrindo.
„Visiems piliečiams, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę, šis pagrindas turėtų būti taikomas vienodai. Dabar išimame tik tuos, kurie išimties tvarka (gavo pilietybę – aut.past.)“, – kalbėjo teisės ekspertas.
Galiausiai D.Žalimas pastebėjo dar vieną abejonių keliantį įstatymo aspektą.
„Kadangi kalbame apie pilietybės atėmimą, vis dėlto tai yra šiokių tokių pilietinių teisių atėmimas ir varžymas, tai tikrai kelia nuostabą tai, kad įgaliojimas spręsti šį klausimą yra suteikiamas Respublikos prezidentui. Pagal Konstituciją jis tik teikia pilietybę, bet ne ją atiminėja.
Būtų logiška, kad tai būtų teisminės valdžios įgaliojimas, kad tai būtų įvertinta nepriklausomai ir nešališkai, įskaitant ir tai, kad tai toks pagrindas nebūtų taikomas per plačiai“, – įsitikinęs D.Žalimas.
„Tai eilinis populistinis žingsnis, nes, matyt, nieko nesugebama padaryti tiems Lietuvos piliečiams, kurie toliau moka mokesčius Rusijai ir taip finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą – bent taip simboliškai mėginama parodyti kažkokią kovą“, – apibendrino jis.
Į Seimo narių iniciatyvą trečiadienį sureagavo ir pati M.Drobiazko.
„Neteksiu pilietybės? Nieko negaliu pasakyti apie tai, nes nesu susipažinusi su situacija. Ar tai mane jaudina? Aš juk negaliu kažkaip paveikti tų sprendimų. Ką aš galiu padaryti? Tai tik jų reikalas. iš esmės mano gyvenime viskas gerai. Daugiau komentarų nebus“, – „Match TV“ sakė M.Drobiazko.
