„Tai jau antras toks IOM Lietuva tyrimas, pirmas buvo atliktas praėjusių metų rudenį, o naujausias šį pavasarį. Atlikdami tyrimus stebime kaip kinta ukrainiečių poreikiai, ko jiems labiausiai reikia. Pavyzdžiui, prieš beveik metus ukrainiečiai teigė, kad jiems labiausiai reikalinga finansinė parama ir medicinos paslaugos, dabar jie labiau akcentuoja darbo paiešką, nors finansinė parama išlieka tarp svarbiausių prioritetų“, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Šiuo metu 23 proc. ukrainiečių ieškosi darbo, lyginant su ankstesniu tyrimu šis rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais. Sumažėjo ir procentas tų, kurie nedirba ir neieško darbo, praėjusiais metais tokių buvo 17 proc., šiemet 10. Tai lemia, kad ukrainiečiams baigiasi turėtos santaupos ir žmonės norėdami toliau rūpintis savo artimaisiais pradeda dirbti.
Vienas svarbiausių aspektų, kuris atsispindi abejuose tyrimuose – tai, kad ukrainiečiai nedirba pagal profesiją ir turimas kompetencijas.
Dažniausiai jie renkasi nekvalifikuotą darbą, tad jų pajamos yra mažesnės. Prieš išvykdami iš Ukrainos 23 proc. respondentų nurodo, kad jie dirbo pagal turimą specialybę, 17 proc. buvo vadybininkais, o 5 proc. dirbo nekvalifikuotus darbus.
Tuo tarpu Lietuvoje net 27 proc. ukrainiečių nurodo, kad dirba nekvalifikuotą darbą, 9 proc. respondentų atsakė, kad dirba pagal profesiją ir tik 4 proc. dirba vadybos srityje. Didžioji dalis respondentų nurodo, kad vienas svarbiausių iššūkių – tai ilgalaikio darbo paieška, kuri užtikrintų aukštesnes pajamas.
„Atlikę tyrimą matome, kad ukrainiečiai Lietuvoje susiduria su finansiniais sunkumais, iššūkiais ieškant darbo ir ilgalaikio būsto. Didžioji dalis atvykusių karo pabėgėlių negali įsidarbinti pagal turimą specialybę, tai apsunkina jų galimybes gauti didesnes pajamas. Džiugina tai, kad kovo mėnesį atliktame tyrime tik 18 proc. ukrainiečių kaip vieną iš iššūkių nurodė kalbos barjerą, tuo tarpu praėjusiais metais tokių buvo net 34 proc. Nors čia matome pokytį, lietuvių kalbos nemokėjimas ir toliau įvardijamas kaip viena svarbiausių priežasčių, trukdančių susirasti labiau apmokamą darbą“, – pasakoja Barbora Beinoraitė, atsakinga už DTM tyrimus Baltijos šalyse.
24 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu jų pagrindinis iššūkis – tai finansinis stabilumas. Penktadalis tikisi rasti ilgalaikį gerai apmokamą darbą. 18 proc. tikisi rasti ilgalaikį būstą ir įveikti kalbos barjerą.
Tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis ukrainiečių – net 62 proc. nuomojasi būstą atviroje rinkoje. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis išaugo 11 proc. – pernai būstą nuomavosi 51 proc. ukrainiečių. Apie 12 proc. ukrainiečių nemokėjo už būsto nuomą, nes juos priėmė lietuvių šeimos.
Dar 10 proc. apsistojo pas draugus ar gimines. Beveik pusė respondentų (44%) nurodė, kad jiems patiems pavyko rasti būstą.
Tai pat 95 proc. apklausoje dalyvavusių ukrainiečių įvardijo, kad jie yra gavę humanitarinę ar kitokią paramą ir tik 5 proc. nurodė, kad nėra gavę jokios pagalbos.
DTM tyrimas buvo atliktas kovo mėnesį 6 Lietuvos miestuose.
89 proc. tyrime dalyvavusių respondentų buvo moterys, 11 proc. – vyrai. Vidutinis respondentų amžius 45 metai. Apklausas vykdė IOM Lietuva įdarbinti ukrainiečiai. DTM metodu atliktas tyrimas skirtas nagrinėti žmonių persikėlusių gyventi į kitą šalį elgseną, poreikius.
Jis daugiausiai sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu. Šis metodas leidžia kuo greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms išvykusiems iš savo šalies tinkamas gyvenimo sąlygas.
