Priimdama lyčiai neutralios santuokos įstatymą, Estija tapo pirmąja tokį žingsnį žengusia postkomunistine šalimi. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad ir Lietuva anksčiau ar vėliau reglamentuos tos pačios lyties asmenų santykius.
„Mes tikrai būsime sąraše šalių, kurios anksčiau ar vėliau taip pat sureglamentuos santykius tarp tos pačios lyties asmenų. Aš tuo tikiu, tai yra neišvengiama.
Žvelgiant į kaimynus, tiek į estus, kurie priėmė istorinį sprendimą, tiek į latvius, kurie išrinko LGBT bendruomenei priklausantį atstovą, akivaizdu, kad mes šiek tiek vėluojame“, – „Žinių radijui“ sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Partnerystę įteisino jau seniai
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė priminė, jog Estijoje jau kurį laiką yra įteisintas Partnerystės įstatymas, ši šalis yra ratifikavusi ir Stambulo konvenciją. Pasak specialistės, tokie Estijos sprendimai parodo, kad valstybė rūpinasi kiekvienu savo piliečiu ir jo gerove.
„Vienas iš svarbių aspektų, kodėl Estija aiškiai lyderiauja ne tik LGBT klausimais, bet ir apskirtai žmogaus teisių srityje rodo proveržį, yra tas, jog valstybė suvokia kiekvieno gyventojo vertę, supranta, kad kiekvieno žmogaus jausena valstybėje yra svarbi.
Kiek yra tekę kalbėti su estais ir sekti jų žiniasklaidą, pagrindinis argumentas, kalbant apie lyčiai neutralios santuokos įteisinimą Estijoje buvo toks, kad iš principo tai niekam nieko nekainuoja, iš nieko niekas nėra atimama, tačiau tai sukuria papildomo gėrio ir saugumo nemažai daliai visuomenės.
Manau, tai ir buvo pagrindinis motyvatorius ir naratyvas“, – komentavo J.Juškaitė.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, argumentai, kodėl tokio įstatymo reikėtų, buvo girdimi ir iš pačios Estijos visuomenės.
„Apklausos rodė, kad apie 52 proc. estų palaiko tos pačios lyties santuokų įteisinimą. Lietuvoje mes turime kiek skirtingą situaciją – tas palaikymas, lyginant su, pavyzdžiui, 2012 metais, kai partnerystę palaikė vos kas dešimtas, yra išaugęs kelis kartus, tačiau greičiausiai pusės dar nėra pasiekęs“, – portalui lrytas.lt aiškino J.Juškaitė.
Specialistė priminė, jog Partnerystės įstatymą Estija priėmė dar 2014 metais, jis įsigaliojo 2016-aisiais, tačiau tuomet jis buvo panašus į dabartinį Lietuvos Seime esantį Civilinės sąjungos įstatymą.
„Jis priminė dabar siūlomą variantą Lietuvoje – buvo truputį nei šioks, nei toks, nes nepaaiškino daugelio teisių ir pareigų. Žmonės, kurie sudarė registruotas partnerystes, tam, kad išsiaiškintų, kokias realiai teises turi ar neturi, dažnai turėdavo eiti į teismus ir aiškintis, kaip yra iš tikrųjų.
Žmonės pamatė, kad Partnerystės įstatymas buvo nepakankamas, neaiškus pačiai visuomenei ir žmonėms, kuriems jis buvo aktualus. Bet vis tiek buvo politinė valia, ir Estija gebėjo tuomet priimti šį įstatymą“, – dėstė J.Juškaitė.
Sako, jog Estija prie šio sprendimo ėjo nuosekliai
Savo ruožtu Estijos lietuvis, komunikacijos ekspertas Vaidas Matulaitis pažymėjo, kad lyčiai neutralios santuokos įstatymas labai lengvai priimtas nebuvo, o dėl jo tarp Estijos politikų iki šiol vyksta aršios diskusijos.
„Pasipriešinimo tikrai buvo, ir, galima sakyti, kad šituo klausimu vyko tam tikra kova. Pirmadienį Estijos parlamente prasidėjo įvairių įstatymų svarstymai, nes reikia suprasti, kad lyčiai neutralios santuokos klausimas nebuvo vienintelis, kuris buvo svarstomas neeiliniame posėdyje – tai buvo visas paketas, taip pat ir mokesčių pakėlimo klausimai.
Tas posėdis tęsėsi 20 valandų, po jo turėjo iš karto sekti kitas neeilinis posėdis, kuris buvo skirtas nepasitikėjimo Vyriausybe votumui. Jį inicijavo trys susivienijusios opozicinės partijos, tad tas votumas, matyt, buvo ir skirtas tam, kad nepraleistų to įstatymo, kaip ir kitų“, – portalui lrytas.lt sakė V.Matulaitis.
Pasak Estijoje gyvenančio komunikacijos specialisto, už šį įstatymą balsavo 55 Rygikogo nariai, prieš – 34, taip pat buvo susilaikiusių ir apskritai neatėjusių balsuoti.
„Sakyčiau, tai parodo ir visuomenės požiūrio išsidėstymą – dauguma vis dėlto yra už, o gana ženkli mažuma yra prieš“, – aiškino pašnekovas.
Pasak V.Matulaičio, tos pačios lyties porų santuokų įteisinimas nėra staiga nutikęs lūžis Estijoje – jo teigimu, jau po priimto Partnerystės įstatymo augo palaikymas žmogaus teisių klausimams, todėl prie šio sprendimo buvo žengiama nuosekliai.
„Ateita prie tos visuomenėje subrendusios idėjos, kuri nuo 2024 metų sausio 1-osios bus ir įteisinta. Teoriškai mūšis dar nesibaigė – didžiausos opozicinės partijos lyderis jau kreipėsi į Estijos prezidentą, prašydamas stabdyti šitą įstatymą, bet tai greičiausiai yra teorinis politinis veiksmas, nukreiptas į savo elektoratą, parodant, kad mes kovojame iki paskutinio.
Matematiškai ir praktiškai tai turbūt jau nieko nebepakeis. Valdančioji koalicija yra pakankamai tvari ir turinti akivaizdžią persvarą Estijos parlamente, ir tas palaikymas auga“, – akcentavo Estijos lietuvis.
V.Matulaitis pridūrė, jog didžioji dauguma aktyvių Estijos piliečių yra didžiųjų miestų, jaunesnei amžiaus grupei priklausantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, o taip pat reikėtų nepamiršti ir Estijos artumo šiaurės šalims.
„Suomijai, Švedijai – yra ryškus žiniasklaidos vartojimas iš tų šalių, labai tamprūs ryšiai su šiaurės šalimis. Estai labiau seka tai, kas vyksta šiaurėje ar šiaurės vakaruose, ir mažiau rūpinasi tuo, kas yra nuo jų į pietus ar rytus“, – dėstė pašnekovas.
Artimumą šiems kaimynams esą akcentavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, o didelis jos populiarumas šalyje ir demonstruojamas lyčiai neutralios santuokos palaikymas, pasak V.Matulaičio, neabejotinai taip pat turėjo įtakos tokio įstatymo priėmimui.
„Estijos premjerė po to, kai parlamente buvo priimtas lyčiai neutralios santuokos įstatymas, pasakė, kad kiekvienas turėtų galimybę tuoktis su žmogumi, kurį myli ir su kuriuo nori susieti savo gyvenimą. Ji pasakė, kad tai yra sprendimas, kuris nieko iš nieko neatima, bet duoda daug ką labai svarbaus, o mūsų visuomenės nariai rūpinasi vieni kitais ir gerbia vieni kitus.
Tarp šitų žodžių galima įžvelgti tam tikrą užuominą: kai ji sako, kad mūsų visuomenės nariai rūpinasi ir gerbia vieni kitus, reikia nepamiršti, kad Estija yra nedidelė šalis, kurioje gyvena apie 1 mln. 300 tūkst. žmonių.
Dėl to estai visą laiką pabrėžia, kad jų svarbiausi sprendimai turi būti labai pasverti ir nukreipti į tvarius žingsnius, siekiant savo gerovės. Kiekvienas estas yra svarbus, todėl pagarba ir įsiklausymas turi būti valstybės politikos dalis“, – kalbėjo pašnekovas.
Pabrėžia skirtingą bažnyčios įtaką
Paklaustas, kodėl Lietuvoje taip sunkiai kelią skinasi Civilinės sąjungos įstatymas, nors mums artima Estija jau žengia gerokai toliau, V.Matulaitis išskyrė ir svarbų religinį aspektą.
„Reikia nepamiršti, kad Estija yra viena mažiausiai religingų ES šalių, bažnyčios įtaka joje yra tikrai nepalyginamai mažesnė negu Lietuvoje, ir yra mažai žmonių, kurie save tapatina su bažnyčia. Tai irgi daro didžiulę įtaką, nes kultūrinis, religinis kontekstas yra kitoks.
Kitas dalykas – Lietuvoje, mano galva, yra pakankamai didelis vidinis visuomenės susipriešinimas. Estijoje taip pat jis yra, tačiau jis yra paremtas šiek tiek kitais principais arba kitokiais lūžio taškais. Estija tiesiog yra pasirinkusi reformų kelią ir strateginį žiūrėjimą į šiaurę“, – pažymėjo Estijoje gyvenantis lietuvis.
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė atkreipė dėmesį, jog Lietuvos dvasininkai žmogaus teisių klausimais visgi nesilaiko valdžios ir bažnyčios atskyrimo principo.
„Mes matėme ir Vyskupų konferencijos viešus pareiškimus, kuriais jau tiesiogiai kalbama ir kreipiamasi į valdžią, kad negalima priimti Civilinės sąjungos įstatymo, matėme, kad ir religiniuose portaluose atviru tekstu kalbama apie konkretaus įstatymo nepriėmimą.
Tai, mano požiūriu, jau kelia klausimų, ar bažnyčia gerbia tai, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – svarstė J.Juškaitė.
Visgi specialistė neabejojo, kad bent Civilinės sąjungos šalies politinėje padangėje pamirštas tikrai neliks.
„Dėl Civilinės sąjungos įstatymo mes jau dabar gauname nemažai dėmesio iš užsienio valstybių, ir manau, kad dėmesys dar labiau suintensyvės prieš NATO viršūnių susitikimą. Žinoma, tai nėra pagrindinis klausimas, bet tai yra vertybinis Lietuvos pozicijos klausimas.
Ukraina aiškiai parodė, kokia yra jų vertybinė pozicija ir ko jie siekia, ratifikuodami ir Stambulo konvenciją, Partnerystės įstatymas šiuo metu taip pat yra Radoje, tai Lietuvai tas pats klausimas irgi galioja ir galios.
Lietuva gaus daug dėmesio iš tarptautinės žiniasklaidos, politikos formuotojų, ir manau, tai niekaip nepasimes ir toliau.
Tai yra vertybinis apsisprendimas, kurioje pusėje esame – ar palaikome tokį žmogaus teisių vaizdą, kokį palaiko V.Putino režimas, ar mes vis dėlto palaikome žmogišką, empatišką ir priimančią poziciją“, – kalbėjo J.Juškaitė.
