Nors tikino esąs nekaltas, R. Kurlianskis pripažino, kad jo veiksmai galėjo sukelti tam tikrų įtarimų ir sukelti visuomenės pasipiktinimą – ypač bylai patekus į žiniasklaidos akiratį.
„Per septynis bylos metus perėjau išsamų baudžiamosios teisės kursą ir manau, kad pirmoje instancijoje teismas mane visiškai pagrįstai išteisino. Visgi, pripažįstu, kad mano veiksmai galėjo sukelti įtarimų, visuomenės pasipiktinimą, ypač dėl plačiai viešinamos bylos. Ypač žiniasklaida mane nuteisė ir aš per septynerius metus patyriau griežčiausią bausmę“, – trečiadienį teisme teigė R. Kurlianskis.
„Nei viename pokalbyje nėra duomenų, kuriais prokuroras galėtų iliustruoti klasikinį korupcinį susitarimą“, – paminėjo jis.
Pasak jo, prokuratūros jam pateikti kaltinimai kyšininkavimu yra nelogiški ir nepagrįsti, kadangi pateikiama įvykių seka neatitinka chronologinės eigos.
„Nusižengimai, dėl kurių esu kaltinimas, tarpusavyje neatitinka logiškai ir chronologiškai. Kaltinimai prieštarauja elementariai logikai“, – tikino jis.
Taip pat R. Kurlianskas tvirtino, kad yra kaltinamas davęs kyšius, siekdamas paveikti keturis politikų sprendimus susijusius su: Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija, Vartojimo kreditų įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pataisomis ir išrenkant Jono Basanavičiaus paminklui vietą Vilniuje.
Visgi, anot jo, Vilniaus-Utenos kelio remontas nebuvo palaikytas, Vartojimo kreditų įstatymo pataisos net nebuvo svarstomos, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisa buvo Liberalų sąjūdžio interesas, o paminklo klausimu, pagal R. Kurlianskį, rūpinosi kitas koncerno atstovas.
Visgi, nors R. Kurlianskas teigia, kad yra bendravęs su politikais familiariai ir yra išreiškęs nuomonę tam tikrais klausimais, jo tikinimu, tai neperžengė įstatymo ribų. Be to, anot jo, toks bendravimas paremtas gyvenimo demokratinėje valstybėje vertybėmis.
„Bendravau su politikais ir tikrai reiškiau nuomonę apie skirtingus aspektus ir man suteikta tokia teisė. Kartais aš piktinuosi, bet tai darau, nes man su tokiais sprendimais reikia, reikės ir reikėjo gyventi, taikytis ir veikti. Jeigu valstybės valdymas būtų tik politikų reikalas, tai būtų totalitarinė sistema“, – tikino R. Kurlianskis.
„Bendravime su politikais rodžiau daug familiarumo ir susireikšminimo, bet baudžiamojo įstatymo ribų neperžengiau“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Ketvirtadienį byloje paskutinį žodį turėtų tarti V. Gapšys.
