„Kankinimas procesu“, – taip advokatas Rimgaudas Černius apibūdino tai, ką buvusiam Seimo nariui Gintarui Steponavičiui teko patirti teismuose nagrinėjant vadinamąją politinės korupcijos bylą.
Anot advokato, G.Steponavičius keletą metų turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir klausytis dalykų, kurie visiškai su juo nesusiję.
Buvusį Seimo narį pernai kartu su visais kitais šios bylos dalyviais išteisino Vilniaus apygardos teismas (VAT), bet Apeliaciniame teisme vėl prašoma jį nuteisti.
Reikia gerinti statistiką
Šiame teisme prokuroras Justas Laucius atkreipė dėmesį į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų išvadą, kad Lietuvoje nusikaltimų atskleidimo statistika yra bloga, ir pareiškė, jog visus išteisinęs VAT taikė per aukštą korupcijos įrodinėjimo standartą.
Tai nustebino G.Steponavičiaus advokatą: „Susidaro įspūdis, kad grįžtame į senus laikus, kai sprendimai buvo priimami ne pagal bylos aplinkybes, o pagal statistiką ar dėl statistikos.“
R.Černiaus nuomone, dėl prastos statistikos kalti ne tik teismai: „Kaip galima pakeisti tą statistiką dešimt ir daugiau metų tiriant vieno žmogaus gyvenimo aplinkybes?“
Stebėjosi dėl žalos
Apeliacinio teismo posėdžiuose nedalyvaujantys buvę liberalai G.Steponavičius ir Šarūnas Gustainis teisėsaugos susidomėjimo sulaukė po to, kai su pinigais įkliuvo tuometis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Nors nuo tos dienos praėjo jau 7 metai, G.Steponavičiaus advokatui iki šiol neaišku, už ką buvęs politikas turėtų būti pripažintas kaltu.
„Kas yra piktnaudžiavimas – ar tai, kad jis susitikinėjo su verslininku R.Kurlianskiu, ar tai, kad jis Seime balsavo vienaip ar kitaip?“ – svarstė R.Černius.
Advokatas teigė nesuprantantis, kaip G.Steponavičius galėjęs padaryti byloje minimą didelę neturtinę žalą: „Bendro pobūdžio prokuroro pasvarstymai nėra neturtinės žalos įrodymai – turi būti įrodyta, kad dėl jo veiksmų sumažėjo Seimo ar kurios kitos įstaigos prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja.“
Pareigos – išgalvotos?
Kaltinime teigiama, kad iš koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) priklausančios įmonės sąskaitos G.Steponavičiaus įkurtai viešajai įstaigai Laisvės studijų centrui ir jo paramos fondui buvo pervesta 15 tūkst. eurų.
Tyrimo duomenimis, dėl paramos buvęs politikas tarėsi su R.Kurlianskiu, kuris byloje vadinamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu.
Tuo metu „MG grupės“ advokatas Linas Belevičius tvirtino, kad R.Kurlianskis ne tik nebuvo koncerno viceprezidentas, bet koncerne visai nebuvę tokių pareigų.
„R.Kurlianskio ryšys su „MG Baltic“ byloje yra aprašytas neteisingai ir klaidinančiai, o teiginys, kad jis buvo koncerno viceprezidentas, yra išgalvotas“, – kalbėjo L.Belevičius.
Jo teigimu, R.Kurlianskis koncerne nėra ėjęs jokių pareigų, jam nebuvo mokamas ir atlyginimas.
Vadovavo tik žiniasklaidai
„Sakoma, kad šuo kariamas pripranta, pripratau ir aš – viceprezidentu esu vadinamas nuo 2016 metų gegužės.
Per tą laiką visi tai išgirdo, tuo patikėjo ir kitaip neįsivaizduoja“, – sakė R.Kurlianskis, kuris teismui yra pateikęs ir „Sodros“ išrašą, iš kurio esą matyti, kad koncernas jam nemokėjo atlyginimo.
Byloje minimu laikotarpiu – 2015 metų liepą–2016 metų gegužę – R.Kurlianskis vadovavo koncernui „MG Baltic“ priklausančiai bendrovei „MG Baltic Media“, valdžiusiai LNK televiziją ir naujienų portalą „Alfa“.
Tai sudarė tiktai nedidelę dalį „MG Baltic“ verslo: iš viso tuo metu koncernui priklausė apie 80 bendrovių.
Neatsako už vieną žmogų
Advokatas priminė, kad vienintelis koncerno akcininkas, prezidentas ir valdybos pirmininkas yra Darius Mockus, o R.Kurlianskis buvo valdybos narys.
L.Belevičiaus tvirtinimu, valdyba buvo tik formalus organas, kuris koncerno valdyme nedalyvavo – jokių papildomų įgaliojimų nei valdyba, nei atskiri jos nariai neturėjo.
„Nė vienas juridinis asmuo iki šiol nėra nuteistas už valdybos nario nusikaltimus.
Vienas teismas jau pripažino, kad valdybos narys nusikaltimų nepadarė, todėl už juos teisti koncerno visai nėra prasmės“, – sakė L.Belevičius.
Prokuroras J.Laucius Apeliaciniam teismui siūlė pavadinimą pakeitusiam koncernui skirti 1 mln. 205 tūkst. eurų baudą.
