Šia tema nenorėjo konkrečiai kalbėti nei staiga gebėjimą bendrauti praradęs LRT tarybos tarys J.Pabrėža, nei LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, nei šiaulietį į šias pareigas delegavusio Seimo atstovai.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VUŠA) buvo vienintelė institucija, kuri iškart atsakė į klausimą.
Pedagoginis profesoriaus vardas docentui J.Pabrėžai niekada nebuvo suteiktas – tokį atsakymą pateikė įstaigos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė.
Vis dėlto „Lietuvos ryto“ pradėtas tyrimas, regis, sukėlė atgarsį – nelabai seniai Gargždų Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime „Žemaičių tapatybės kertinis kūlis – kalba“ dalyvavęs J.Pabrėža buvo pristatytas kaip docentas.
Sukėlė nemenką skandalą
Jau nebeegzistuojančio Šiaulių universiteto (ŠU) buvusio studijų prorektoriaus J.Pabrėžos pedagoginio vardo mįslė iškilo per antisemitinį skandalą, kurį sukėlė šio šiauliečio įrašas socialiniame tinkle.
J.Pabrėža pakomentavo buvusios ilgametės Šiaulių „Laiptų“ galerijos vadovės Janinos Ališauskienės įrašą socialiniame tinkle ir pavadino ją „sužydėjusia“.
Ši šiaulietė su grupe bendraminčių vyko į kasmetinį „Gyvųjų maršą“, per kurį tūkstantinė minia eina nuo Aušvico muziejaus iki buvusios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos.
Šioje masinio naikinimo vietoje naciai buvo įkalinę apie 1,3 milijono žmonių, o mažiausiai 1,1 milijono nužudė. Apie 90 proc. nužudytųjų buvo žydai.
Keliolika žmonių šiaulietei palinkėjo geros kelionės, o kalbininkas J.Pabrėža parašė: „Negi jau tiek sužydėjot, Janina? Prasmę šito dvireikšmio žodžio pasirinkite pati.“
Replika sukėlė audrą, nes absoliuti dauguma įrašą suprato kaip antisemitinį.
Tarp jų – ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis: „Visi matėme staiga subjurusią bendrakeleivės Janinos nuotaiką, o šį J.Pabrėžos komentarą supratome taip pat – kaip turintį antisemitizmo požymių.“
Vieša reakcija išgąsdino ir komentaro autorių – jis skubiai pašalino šį įrašą.
J.Pabrėža neatsakė nė į vieną repliką, nors jį pažymėjęs buvo ne vienas akibrokšto nustebintas komentatorius.
Sausoką atsakymą pavyko išpešti tik „Lietuvos ryto“ žurnalistui, pateikusiam tris klausimus.
Šiaulių miesto tarybos ir LRT tarybos nario buvo paklausta, ko siekta komentaru: pažeminti moterį dėl jos amžiaus (suprask, nebe metas žydėti), pažeminti prikišant žydiškumą dėl kelionės kartu su žydais ir dėvimos kepurės?
Be to, paprašyta paaiškinti, ar savo komentarą laiko etišku, ir įvardyti, kodėl jis buvo ištrintas.
Kalbininkas J.Pabrėža išspaudė nedaug: „Jokio gerb. Janinos Ališauskienės pažeminimo nesiekiau. Tai gal buvo nevykęs homonimiškų žodžių žaismas ir už tai Janinos atsiprašiau.“
Atsiribojo nuo docento
Į kilusį skandalą sureagavo ir VUŠA bendruomenė – atsiribojo nuo buvusio bendradarbio: „Mus pasiekė informacija apie kilusį antisemitizmo skandalą, kurio centre atsidūrė nekorektiškas pastabas socialinėje erdvėje reiškęs doc. dr. Juozas Pabrėža.“
Laiške pažymima, kad J.Pabrėža įstaigoje nebedirba nuo 2021 metų birželio 30-osios, kai buvo atleistas iš vyresniojo mokslo darbuotojo Regionų plėtros institute pareigų.
„VUŠA vardu atsiprašome už buvusio mūsų darbuotojo išsakytus žodžius. Mes nepritariame išsakytai buvusio darbuotojo nuomonei. Visa akademinė bendruomenė – mokslininkai, dėstytojai, specialistai, studentai ir alumnai – visada palaikė ir palaiko visų tautų lygybę. Išreiškiame užuojautą visiems, kuriuos palietė Holokaustas, ir smerkiame bet kokius antisemitinius pareiškimus“, – pabrėžė R.Bilbokaitė.
Nustebino buvusius kolegas
VUŠA rašte J.Pabrėža buvo minimas kaip docentas, nors pats prisistato turintis pedagoginį profesoriaus vardą. Tokia informacija pateikiama ir LRT tarybos, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėse.
Kad šis vardas ar pareigos būtų buvusios suteiktos J.Pabrėžai, neteko girdėti ir pakalbintiems buvusiems jo bendradarbiams. Jie gūžčiojo pečiais – girdėjo, kad buvęs studijų prorektorius prieš universiteto pertvarką skubiai susitvarkė formaliąją atitiktį minimaliems reikalavimams, bet profesoriaus pareigų nėjo nė dienos, o pedagoginis profesoriaus vardas irgi nebuvo suteiktas.
Situaciją žinantys mokslininkai stebėjosi dėl tokios situacijos. „Įžūlumas – antra laimė“, – taip pajuokavo vienas VUŠA darbuotojas ir pažymėjo, kad studijų prorektoriumi ilgai dirbusiam J.Pabrėžai tikrai žinoma, kas yra formalioji atitiktis, profesoriaus pareigos ir pedagoginis profesoriaus vardas.
„Lietuvos ryto“ žurnalistas J.Pabrėžos raštu paklausė, kas ir kada jam suteikė pedagoginį profesoriaus vardą, paprašė diplomo kopijos. Bet šiaulietis atsitvėrė tylos siena. Jis neatsakė nei į klausimus raštu, nei į užklausas per pokalbių programėlę, nei į bandymą prakalbinti socialiniame tinkle.
Akademija vardo nesuteikė
VUŠA buvo vienintelė institucija, kuri greitai ir nedviprasmiškai atsakė į pateiktus klausimus apie pedagoginio vardo suteikimą J.Pabrėžai.
Profesorės R.Bilbokaitės pateiktame atsakyme teigiama, kad profesoriaus pedagoginio vardo J.Pabrėžai nesuteikė nei ŠU, nei VUŠA: „Šiaulių universitete jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. Nuo 2021 m. sausio esame Vilniaus universiteto padalinys, todėl profesoriaus vardą gali suteikti tik VU senatas, o tokios procedūros nebuvo.“
Paklausta, kaip vertina faktą, jog vienas buvusių ŠU vadovų prisistato esąs profesorius, R.Bilbokaitė atsakė, kad žmonės yra laisvi: „VUŠA negali kažkaip apriboti galimybių pasisakyti ar save išreikšti, save pavadinti ar pristatyti asmeniui priimtinu būdu. Akademinėje bendruomenėje faktų neatitinkantis pareigų ar regalijų prisiskyrimas yra daugiau negu keistas reiškinys, reikėtų išgirsti paties asmens paaiškinimą, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas.“
Atsakingas – kandidatas
J.Pabrėža į LRT tarybą buvo deleguotas Seimo, todėl klausimus dėl jo biografijoje minimų faktų „Lietuvos rytas“ pateikė parlamentui.
Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomenė skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas patvirtino, kad šiauliečio J.Pabrėžos kandidatūrą pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija: „Ji Seimo Kultūros komitetui, svarsčiusiam LRT tarybos narių kandidatūras, pateikė ir kandidato biografiją, su kuria supažindinti visi komiteto nariai. Biografijoje nurodyta, kad J.Pabrėžai 2020 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.“
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis patvirtino, kad už pateikiamą informaciją atsakingas pats kandidatas: „LRT tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų darbo patirtį.“
V.Juozapaitis pabrėžė, kad komitete buvo aptariamas J.Pabrėžos sukeltas skandalas socialiniame tinkle: „Komitetas netoleruoja ir smerkia bet kokius antisemitinius pareiškimus. Komitetas atkreipia dėmesį, kad minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, kai LRT tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų, – jis netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų.“
Beje, tame pačiame Kultūros komiteto posėdyje V.Juozapaitis atkreipė dėmesį ir į kitą skandalingą faktą – LRT tarybos nariu tapęs J.Pabrėža nenusišalino nuo politikos.
Nors jis sustabdė savo narystę LVŽS, po šios politinės partijos vėliava dalyvavo savivaldos rinkimuose ir pateko į Šiaulių miesto tarybą.
Paslapčių neatskleidė
LRT tarybai pirmininkaujantis Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Eugenijus Valatka nenorėjo prisiimti atsakomybės už Seimo deleguotą narį: „Delegavo Seimas, todėl manome, kad buvo visapusiškai įvertinta jo kandidatūra. LRT taryba nedisponuoja informacija apie pedagoginio profesoriaus vardo suteikimą, ją tikriausiai galėtų pateikti VU Šiaulių akademija.
Anketa, kuri publikuojama LRT tinklapyje, yra suformuota pagal J.Pabrėžos atsiųstą informaciją, už kurios patikimumą atsakingas pats LRT tarybos narys.“
E.Valatka taip pat paaiškino, jog LRT taryba paprašė, kad J.Pabrėža pasiaiškintų dėl skandalingo pareiškimo socialiniame tinkle.
Atsiųstame atsakyme šiaulietis nedaugžodžiavo: „... šio savo daug diskusijų sukėlusio komentaro niekaip negaliu vertinti kaip antisemitinio ar menkinančio Holokausto aukas. Visada buvau ir esu už Holokausto atminties pagarbų išsaugojimą Lietuvoje ir visame pasaulyje.“
LRT tarybos pirmininko „Lietuvos rytas“ pasiteiravo, kaip vertina J.Pabrėžos prisistatymo profesoriumi faktą, taip pat neatsiribojimą nuo politikos ir atsisakymą bendrauti su žiniasklaida. Jam buvo nusiųstas ir VUŠA raštas, kuriame pažymima, kad J.Pabrėžai nesuteiktas profesoriaus vardas.
Tačiau E.Valatka taip ir nepravėrė paslapčių skrynios – atsiuntė atsakymą, kad LRT tarybos nariai buvo tik supažindinti su šiais klausimais: „Kadangi, remiantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, šių klausimų nagrinėjimas nepatenka į įstatymų leidėjo griežtai apibrėžtas tarybos kompetencijos ribas, jokie sprendimai nebuvo priimti.“
Kas iš tiesų vyko LRT tarybos posėdyje, liks paslaptyje. Mat visi nariai yra pasirašę konfidencialumo sutartį, kad negali viešinti, kas vyksta per uždarus posėdžius.
Įklampino plagiatas
J.Pabrėža nėra vienintelis buvusio ŠU atstovas, įsivėlęs į akademinius skandalus.
2006 m. „Lietuvos ryto“ žurnalistas palygino jo bendražygės ŠU Tęstinių studijų instituto vadovės Lidijos Ušeckienės monografiją „XX a. pedagogikos kryptys ir sistemos“ su kitų mokslininkų darbais.
Paaiškėjo, kad į profesorės pareigas pretendavusi L.Ušeckienė ištisais puslapiais nuplagijavo ir pasisavino kitų šalies mokslininkų mintis.
Bet plagiatorė rado įtakingų užtarėjų – ŠU senatas monografiją pripažino neautoriniu kūriniu, bet neišdrįso atleisti L.Ušeckienės iš darbo. Tiesa, su svajone dirbti profesore jai teko atsisveikinti.
