Anot advokato, partija nederino ir jokių veiksmų, kurie būtų draudžiami įstatymo.
Apeliaciniam teismui antradienį tęsiant vadinamosios „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, baigiamąja kalbą tesimo posėdyje sakė Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka.
Advokatas, kreipdamasis į teismą, pažymėjo, kad itin svarbu suprasti, jog anksčiau kaltinimų sulaukę ir pirmosios instancijos teismo dėl korupcinių veikų išteisinti buvę liberalai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis 2012–2016 m. parlamente veikė kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, o ne kaip Liberalų sąjūdžio partijos nariai.
Tad, R. Jurkos, teigti, kad šie asmenys galėjo esą daryti nusikaltimus partijos vardu ar įgalioti partijos, nėra pagrindo.
„Juridinis asmuo, šiuo atveju – Liberalų sąjūdis, neturėjo jokių įgaliojimų Seime, teisėkūroje. Išteisintųjų fizinių asmenų veiksmai vertinti kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos, o ne kaip partijos veiksmai“, – aiškino R. Jurka.
Advokatas pažymėjo, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius nesiekė įrodyti minėtų fizinių asmenų specifinio ryšio su Liberalų sąjūdžiu.
R. Jurka taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog valstybinis kaltintojas apeliaciniame skunde esą nebandė įrodyti, kad Liberalų sąjūdis žinojo apie E. Masiulio, kitų buvusių liberalų planuotus veiksmus ar sprendimus.
„Ar partija galėjo žinoti? Ar ji žinojo? Iš kur galima buvo žinoti, kad partijoje yra asmuo, kuris turi negerų ketinimų? Partija nežinojo. Tiesa, kaip nutarė pirmosios instancijos teismas, fiziniai asmenys nusikaltimų ir nepadarė“, – dėstė advokatas.
„Nėra duomenų, kad Liberalų sąjūdis būtų supažindintas su išteisintųjų fizinių asmenų veiksmais, sprendimais, ketinimais. Nėra duomenų, kad Liberalų sąjūdis buvo pavedęs išteisintiems fiziniams asmenims veikti taip, kaip buvo suformuota kaltinime“, – tęsė R. Jurka.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis kaltintas 106 tūkst. eurų dydžio kyšio priėmimu iš buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidento Raimondo Kurlianskio už Liberalų sąjūdžio veikimą koncerno naudai.
Eksliberalas G. Steponavičius anksčiau kaltintas galimai iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento R. Kurlianskio prašęs pinigų parlamentaro atstovaujamai viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“, G. Steponavičiaus vardo paramos fondui ir jo kaip kandidato rinkiminei kampanijai. Buvęs Seimo narys kaltintas dėl minėtam koncernui naudingą sprendimą Seime priėmimo, tai yra dėl paramos Vartojimo kreditų įstatymo pataisai ir nutarimui dėl kelio Vilnius-Utena.
Buvęs liberalas Š. Gustainis anksčiau sulaukė kaltinimų dėl esą koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmus 8,7 tūkst. kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“.
Visi šie buvę liberalai pirmosios instancijos teismo buvo išteisinti.
Advokatas R. Jurka savo baigiamojoje kalboje akcentavo, kad minėti politikai, būdami Seimo nariais, balsavo už vienus ar kitus įstatymų projektus kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos, o ne kaip partijos įgalioti atstovai. Kitus veiksmus E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis, anot Liberalų sąjūdžio gynėjo, taip pat atliko ne kaip partijos įgalioti.
„Partija niekada ir su nieko nederino veiksmų, kurie būtų draudžiami įstatymo“, – teigė R. Jurka.
Skundžia teisėsaugos veiksmus, prokuroras nori sprendimo pakeitimo
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Š. Gustainis, buvęs liberalas G. Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
